Išmokti užsienio kalbą nėra lengva užduotis. Studentas turi ne tik įsisavinti gramatiką ir atsiminti daug žodžių, bet ir įprasti suprasti pašnekovo mentalitetą, papročius ir tradicijas, būdingus jo kultūrai. Be to neįmanoma visiškai užmegzti pokalbio su užsieniečiais, net puikiai įvaldant jų kalbą. Štai kodėl FSES skiria ypatingą dėmesį sociokultūrinės kompetencijos formavimui tiriant kitų tautų kalbas. Pažvelkime atidžiau į šios sąvokos ypatybes.
Pagrindinis užsienio kalbos mokymo tikslas
Atėjęs į mokyklą ar universitetą ir pradėjęs mokytis bet kurio dalyko, žmogus turėtų aiškiai suprasti: kodėl jam to reikia. Be šio supratimo, jis neįdės pakankamai pastangų įsisavinti medžiagą.
Pagal dabartinį švietimo standartą kitų tautų kalbų mokymo tikslas yra visapusiškai paruošti studentus galimam tarpkultūriniam bendravimui (bendravimui). Tai yra, suformuoti žinias ir gebėjimą užmegzti pokalbį su užsieniečiu ir suprasti ne tik tai, ką jis sako, bet ir ką jis reiškia.
Kodėl tai svarbu? Dėl globalizacijos, ypač ekonomikoje. Šiuolaikiniame pasaulyje, kad ir kokioje srityje žmogus turi dirbti, kad pasiektų geresnių rezultatų, anksčiau ar vėliau jam teks susidurti su kitų tautų atstovais. Tai gali būti verslo partneriai, klientai, investuotojai ar tiesiog turistai, kuriems tiesiog reikia kažko, kad paaiškintų kelią į artimiausią prekybos centrą. Jau nekalbant apie jų pačių keliones ilsėtis į artimų ir tolimų užsienių šalis.
Ir jei mokymai iš tikrųjų vyko reikiamu lygiu, jį išlaikęs asmuo turėtų mokėti suprasti užsienio pašnekovą ir su juo bendrauti be jokių problemų. Visa tai, be abejo, su sąlyga, kad pats studentas įdėjo pakankamai pastangų įsisavinti medžiagą.
Komunikacinė kompetencija
Žinios ir įgūdžiai, reikalingi visaverčiam kultūrų dialogui (kurio dėka galite dalyvauti priimtinuose ir produktyviuose žodinio bendravimo tipuose) yra vadinami (QC) komunikacine kompetencija.
Jos formavimas yra pagrindinis kiekvieno užsienio kalbos mokytojo uždavinys.
Savo ruožtu, QC yra suskirstytas į šias kompetencijas (klausimų sritis, kuriomis studentas turėtų būti išmanantis, turėti žinių ir patirties):
- Kalba (kalbinė).
- Kalba (sociolingvistinė).
- Sociokultūrinė kompetencija.
- Tema
- Strateginis.
- Diskursyvus
- Socialinis.
Praturtėjimas tokiomis žiniomis suteikia žmogui galimybę palyginti ne tik tiriamos tarmės valstybių nacionalinės kultūros, bet ir savo krašto bruožus ir atspalvius, pasinerti į visuotines vertybes.
Socialinė ir kultūrinė kompetencija (CCM)
Sociokultūrinė kompetencija - tai žinių apie valstybę (kurioje tiriama kalba), jos piliečių tautinių ir kalbinės elgsenos unikalių savybių, su galimybe naudoti šiuos duomenis komunikacijos procese (laikantis visų etiketo ir taisyklių), derinys.
Sociokultūrinės kompetencijos vertė mokant užsienio kalbos
Anksčiau, tiriant kitų tautų kalbą, buvo manoma, kad svarbiausia yra suformuoti vaiko sugebėjimą ją suprasti ir kalbėti. Visa kita atrodė ne taip jau svarbu.
Dėl tokio požiūrio studentas, nors ir galėjo suprasti kalbos apvalkalą, nepajuto savo „sielos“. Paprasčiau tariant, jis žinojo, kaip kalbėti, bet nežinojo, kas ir su kuo.
Tai panašu į atvejį, kai priešais žmogų vakarienės metu keliolika skirtingų šakių yra išdėstytos ir siūlo išbandyti frikazą. Teoriškai jis žino, kad su šiais prietaisais galima valgyti šį patiekalą, tačiau jis tiksliai nesupranta, kurį iš visų instrumentų šiuo metu derėtų naudoti. Atsižvelgiant į technologijos plėtrą, nelaimingasis gali bandyti rasti užuominą internete, tačiau nesuprasdamas prancūziškos virtuvės painiavos, nežino maisto, kuris jį sustabdė, pavadinimo. Galų gale, išoriškai tai yra paprastas triušienos troškinys.
CCM - tai yra žinios ir įgūdžiai, kurių dėka toks žmogus iš mūsų pavyzdžio, net nežinodamas, kurią šakutę pasirinkti, galės bent jau atpažinti patiekalą mėsos mišinyje lėkštėje ir greitai paprašyti patarimų iš visažinio „Google“.
Ryškesnis kalbinis pavyzdys yra frazeologiniai vienetai. Kadangi bendrosios prasmės negalima suprasti iš jų komponentų, kalbėdamas tokiais posūkiais, užsienietis negali suprasti, ką turi omenyje pašnekovas.
Apsvarstykite kai kurių knygų iš visame pasaulyje žinomų serijų „Vimpelio dienoraštis“ pavadinimus. Jos autorius - Jeffas Kinney, kaip pavadinimą dažnai naudodavo populiarius angliškus frazeologinius vienetus. Pavyzdžiui, septintoji serijos knyga vadinama Trečiuoju ratu, kuris pažodžiui verčiamas kaip „Trečiasis ratas“. Tačiau tikroji frazės reikšmė yra „Trečiasis papildomasis“. Norėdami tai suprasti, turite žinoti atitinkamą frazeologinį vienetą-analogą gimtąja kalba. Ir tai susiję su aštuntosios knygos pavadinimų vertimu: „Sunkus pasisekimas“ („Sėkmė“) - „33 nelaimės“.
Bet penktoji Šuns dienų ciklo knyga („Šuns dienos“) neturi analogo rusų kalba. Taip yra todėl, kad frazeologizmas reiškia „karščiausias vasaros dienas“ (paprastai nuo liepos iki pirmųjų rugsėjo dienų). Tačiau rusų kalba šio laikotarpio nėra, todėl norint teisingai suprasti pašnekovą, kuris vartojo šią frazę, reikia žinoti apie tokią kalbos savybę.
Ir šiek tiek daugiau dėmesio šiai išraiškai. Didelį vaidmenį vaidina tas, kuris tiksliai tai sako. Jei frazę, kurią mėgstu žiūrėti televizorių per šuns dienas, taria vyras, ji perduoda reikšmę: „Karščiausiomis vasaros dienomis man patinka žiūrėti televizorių“. Tačiau jei šį pasiūlymą pateikia moteris, tai gali reikšti: „Menstruacijų dienomis man patinka žiūrėti televizorių“. Iš tiesų, angliškai šunų dienos kartais gali reikšti menstruacijų periodą.
Natūralu, kad žmogui neįmanoma išmokti absoliučiai visų kalbos bruožų. Bet jūs galite prisitaikyti prie jų naršyti, atskirti net šiek tiek tarmių, žinoti, kokie posakiai yra nepriimtini padorioje visuomenėje ar oficialiame susirašinėjime ir pan. CCM formavimas yra būtent sugebėjimas kalboje atpažinti tautinio mentaliteto ypatumus ir tinkamai į tai reaguoti.
Įrodymas, kad tai tikrai labai, labai svarbu, yra Kinney's Dog Days - Dog Life vertimas rusų kalba. Tas, kuris dirbo pritaikydamas šį darbą, suklydo pačiame jo pavadinime. Ukrainietiškas „Kanіkuli psu pid hvіst“ vertimas taip pat nepatiko tikslumui.
Trūksta autorių supratimo apie anglų kalbos kultūrinius bruožus. Bet tai nebuvo esė iš serijos „praėjo ir pamiršta“, o populiarus pasakojimas apie moksleivį, kurį skaito tūkstančiai vaikų.
Tam, kad šalies specialistai ateityje padarytų kuo mažiau tokių klaidų, šiuolaikinis užsienio kalbų mokymosi standartas didelį dėmesį skiria sociokultūrinių žinių formavimui.
Šiek tiek apie mentalitetą
CCM negalima apsvarstyti nekreipiant dėmesio į šį reiškinį išsamiame tyrimų, kuriuose specializuojasi kompetencija, lygmenyje. Būtent - dėl mentaliteto.
Paprastais žodžiais tariant - tai žmonių siela, kuri ją išskiria iš kitų, padaro ją nepakartojama ir nepakartojama. Tai ne tik visų tam tikros etninės grupės kultūrinių ypatybių derinys, bet ir jos religinės pažiūros, vertybių sistema ir nuostatos.
Iš pradžių ši sąvoka atsirado istoriniame moksle, nes ji leido geriau suprasti tam tikrų įvykių patalpas. Tobulėjant psichologijai ir sociologijai, mentaliteto tyrimas tapo svarbiu tyrimo komponentu.
Šiandien šį reiškinį perėmė kalbotyra ir pedagogika. Jo studijavimas padeda ištirti konkretaus žmogaus istoriją, jos ypatybes.
Formuojant sociokultūrinę kompetenciją, pagrįstą mentaliteto tyrimu, ypač svarbu apsaugoti studentus nuo klišių-prietarų. Kartais jie klysta tiesoje. Dėl to neįmanoma teisingai užmegzti tarpkultūrinio bendravimo.
Daugelis šių klišių yra šaltojo karo pasekmė. SSRS ir JAV (kaip dviejų aktyviausių jos dalyvių) propaganda stengėsi kuo labiau juodai nudažyti priešo įvaizdį. Ir nors ši konfrontacija yra praeityje, daugelis vis dar suvokia amerikiečių mentalitetą per sovietinės propagandos prizmę. Ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, vis dar manoma, kad namų šeimininkės JAV nežino, kaip gaminti maistą. Šią klaidingą nuomonę daugiausia sukuria daugybė serialų ir filmų. Jų herojai beveik visą laiką valgo kavinėse ar restoranuose, o šaldytuve laikomi tik pusgaminiai.
Tiesa yra tokia, kad tokį gyvenimą linkę gyventi didmiesčių gyventojai, kuriems iš tikrųjų lengviau ką nors nusipirkti, nei pasidaryti patiems. Nors mažų miestelių ir kaimų gyventojai užsiima žemės ūkiu, žino, kaip gerai gaminti maistą. Ir jei mes kalbame apie konservavimą, jie nėra prastesni nei daugelio imigrantų iš SSRS. Masiškai amerikiečiai ne tik valgo konservus, sultis, salotas, bet ir pusgaminius (padažus, lecho, kukurūzus, alyvuoges, nuluptas morkas ir bulves), paruoštus patiekalus (sriubas, grūdus, kotletus).
Natūralu, kad toks namų tvarkymas būdingas ūkininkams, auginantiems visus šiuos produktus ar gyvūnus mėsai. Miesto džiunglių vaikai mieliau visa tai perka prekybos centruose. Gyvendami mažuose butuose, jie tiesiog neturi kur laikyti daugybės produktų „atsargoje“, o juo labiau - juos konservuoti. Tai pateisinama tuo, kad būsto kaina didmiesčiuose yra pasakiška, tuo tarpu priemiesčio butai ir net ištisi namai yra prieinamesni. Pagrindinė priežastis yra prastai išvystyta šių gyvenviečių ekonomika. Ieškodami darbo, jų gyventojai turi parduoti savo namus veltui, o persikraustę į didesnius miestus, pasislėpti mažyčiuose butuose.
Ar tiesa, kad ji skiriasi nuo plačiai paplitusios amerikiečių minties, kaip laukianti riebių tuštybių? O kas nutiks, jei žmogus, orientuotas į melagingas psichines klišes apie JAV gyventojus, atvyks dirbti į šią šalį arba bendradarbiaus su ten esančiomis įmonėmis? Kiek malkų jis sulaužys, kol supras, kad tie, kurie čia gyvena, nėra tokie, kokie jis manė anksčiau. Tačiau turint tokį išankstinį nusistatymą, net žinant jų kalbą Viljamo Šekspyro ar Edgaro Allano Po lygiu, bus sunku užmegzti ryšį.
Štai kodėl šiuolaikiniame kiekvienos užsienio kalbos mokymo standarte tiek daug dėmesio skiriama CCM formavimui, atsižvelgiant į komunikacinę kompetenciją. Taigi raktas į visišką užsienio kalbos raidą yra mentalitetas (paprastais žodžiais tariant, prizmė, per kurią gimtoji kalba suvokia pasaulį). Ar jis vienintelis? Sužinokime.
CCM aspektai
Ankstesnėje pastraipoje nagrinėtas veiksnys iš esmės yra kertinis akmuo, kuriuo grindžiama sociokultūrinė kompetencija. Tačiau yra ir kitų, ne mažiau svarbių aspektų. Be jų nepadės tik kalbos mentaliteto ir struktūros pažinimas.
Išryškinti keturi CCM aspektai.
- Bendravimo patirtis (gebėjimai pasirinkti elgesio ir kalbos stilių, pasak pašnekovo, gebėjimas greitai adaptuotis patekus į spontanišką kalbinę situaciją).
- Sociokultūriniai duomenys (mentalitetas).
- Asmenų, kalbančių mokomąja kalba, asmeninis požiūris į kultūros faktus.
- Pagrindinių kalbos vartojimo būdų įsisavinimas (gebėjimas atskirti visuotinai priimtiną žodyną, dialektizmus ir žargoną, gebėjimas atskirti situacijas, kuriomis jie gali / negali būti naudojami).
Asmeninės savybės, prisidedančios prie CCM vystymosi
Norint, kad visi keturi sociokultūrinės kompetencijos aspektai būtų tinkamai išvystyti, studentai turi turėti ne tik gilias intelekto žinias ir jų naudojimo įgūdžius, bet ir asmenines savybes. Neįmanoma užmegzti dialogo su kitos kultūros atstovu, negalint normaliai bendrauti su savo tautiečiais.
Todėl, formuojant pratimus ir įgūdžius tobulinant CCM, studentams svarbu ugdyti tokias savybes kaip:
- atvirumas bendravimui;
- išankstinio nusistatymo nebuvimas;
- mandagumas;
- pagarba kitos kalbinės ir kultūrinės bendruomenės nariams;
- tolerancija.
Tuo pat metu svarbu perduoti studentui visų socialinių ir kultūrinės sąveikos dalyvių lygių teisių idėją. Svarbu, kad studentas išmoktų mandagumo ir atvirumo dialogui iš abiejų pusių. Parodydamas dėmesį ir pagarbą užsienio kultūrai, jis turi teisę tikėtis abipusio požiūrio, net jei jis yra tik svečias svečioje šalyje.
Be to, ypač svarbu išmokyti žmogų tinkamai reaguoti į įžeidimus ar kivirčus. Tai nereiškia, kad mokoma tiriamos kalbos nešvankybės ir siūloma, kuo tas ar tas kalbinės kultūros nešėjas gali įžeisti. Ne! Būtina laiku išmokyti atpažinti kylantį konfliktą ar bent jau išlyginti egzistuojantį, laikantis priimtų papročių ir tradicijų.
Idealiu atveju studentui turėtų būti pateiktas elgesio algoritmas ne tik pozityviose kalbėjimo, bet ir neigiamose situacijose. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į unikalius nagrinėjamos kalbos ir kultūros ypatumus. Priešingu atveju kompetencija bus suformuota netinkamai.
CCM struktūra
Be minėtų aspektų, sociokultūrinės kompetencijos struktūrą sudaro keletas komponentų, užtikrinančių jos universalumą.
- Lingvistiniai ir regioniniai tyrimai. Tai apima žodžių, posakių ir ištisų sakinių tyrimą su sociokultūrine semantika. Be to, svarbu formuoti ir sugebėti juos teisingai ir laiku naudoti komunikacijos procese.
- Sociolingvistinis komponentas suteikia žinių apie skirtingas amžiaus, socialinių ar socialinių grupių kalbines tradicijas.
- Sociopsichologinis. Šis CCM struktūros elementas yra sutelktas į elgesio modelius, būdingus tam tikrai etninei bendruomenei.
- Kultūrinis komponentas yra žinių apie sociokultūrinį, etnokultūrinį, taip pat istorinį ir kultūrinį pagrindą rinkinys.
CCM kūrimo metodai
Kalbant apie komunikacinės kompetencijos sociokultūrinį komponentą, idealiausias metodas yra panardinimas į kalbinę aplinką. Paprasčiau tariant, likite šalyje, kurioje jie kalba studijuojama kalba.
Geriausias pasirinkimas būtų ne vienkartiniai vizitai, o periodiniai vizitai į tokią valstybę. Pavyzdžiui, kartą ar du per metus kelias savaites.
Tokios išvykos leistų atidžiau mokytis kalbos namų ūkyje, atsižvelgiant į realias kalbos situacijas. Ir jų dažnumas išmokytų pastebėti šalyje vykstančius pokyčius, turinčius įtakos jos piliečiams.
Deja, posovietinės erdvės realybė tokia, kad ne tik kiekvienas studentas gali sau leisti dalyvauti sociokultūrinės kalbos mokymosi programos veikloje, bet ir patiems mokytojams ne visada įmanoma keliauti į užsienį. Todėl CCM dažnai reikia formuoti kitais būdais.
Vienas perspektyviausių metodų iki šiol yra projektavimo darbo metodas. Jos esmė yra atskirų užduočių paskirstymas tarp studentų. Kiekvienas mokinys gauna projektą, kurio įgyvendinimui jis turės parodyti savarankiškumą, ieškodamas būdo, kaip pasiekti mokytojo užsibrėžtą tikslą.
Užduotys gali būti:
- ataskaita;
- scenos / spektaklio paruošimas;
- šalies, kurioje jie kalba mokomąja kalba, nacionalinių švenčių organizavimas ir organizavimas;
- pristatymas tema;
- Mažas mokslinis darbas, skirtas konkrečiam kalbiniam klausimui.
Studentui paskirta užduotis turėtų būti suformuluota taip, kad jos įgyvendinimas reikalauja nuodugnaus mentaliteto ir kalbinės kultūros tyrimo. Taigi, šis metodas prisidės ne tik prie CCM kūrimo, bet ir išmokys tyrimų pagrindų, įskaitant jo metodus ir jų naudojimo algoritmą.
Projektinio darbo metodu taip pat ugdomi įgūdžiai, kurie bus naudingi visiems ateityje vykstant sociokultūrinei adaptacijai lankantis užsienio šalyse. Tokiu būdu suformuota galimybė greitai naršyti ir rasti jums reikalingą informaciją, taip pat prieinama ją išreikšti daugiau nei vieną kartą.
Taip pat verta naudoti komunikacinį metodą. Jos esmė ta, kad studentas išmoksta bendrauti su kitais, naudodamasis tik užsienio kalbos priemonėmis. Šis mokymo metodas yra ypač sėkmingas plėtojant CCM tuo atveju, kai mokytojas yra gimtoji kalba arba yra galimybė periodiškai organizuoti susitikimus su tokiu asmeniu. Tokiu atveju, be galimybės atpažinti „gyvą“ kalbą, bus galima išsamiau paklausti apie gyvenimą ir kultūrą.
Komunikacinis metodas yra labai geras plėtojant sociokultūrinę kompetenciją, jei jo pagrindu nustatoma studentų korespondencija su gimtoji kalba. Šį projektą galima organizuoti vadovaujant švietimo įstaigoms. Tai nereikalauja specialių išlaidų, tačiau tuo pat metu padės abiem šalims geriau pažinti viena kitos šalių kultūrą, ištirti tam tikra kalba galiojančias susirašinėjimo taisykles.
Nors tokį bendravimą galima organizuoti be mokytojo pagalbos jokiame internetiniame užsienio kalbų forume, būtų geriau, jei už tai atsakinga įstaiga. Tokiu atveju bus įsitikinimas, kad pašnekovai yra tokie, kokie jie teigia esantys. Optimaliausia parinkti asmenis, bendraujančius to paties amžiaus, lyties, pomėgių srityje. Tada jiems bus daug įdomiau susirašinėti.
