Žodynai aiškina, kad žodis „tautybė“ reiškia, kad tam tikra žmonių grupė priklauso tam tikrai etninei grupei. Devyniolikto amžiaus pabaigoje tai lėmė asmens kalba ir jo religija. T. y. „Rusijos“ tautybė buvo nurodyta tik tiems žmonėms, kurie kalbėjo tik rusiškai.
Netrukus situacija pasikeitė. TSRS asmuo privalėjo pasirinkti tautybę, kuri sutapo su vieno iš tėvų pilietybe. Taigi bent to meto Konstitucija reikalavo. Tačiau iš tikrųjų buvo keistų atvejų.
Kartą, kai mergaitė gavo pasą, jos tėvas buvo osetinas, o motina - ukrainietė. Beje, tėvai tuo pat metu keisdavo savo pasus. Toje pačioje pasų įstaigoje.
Kaip ir tikėtasi, jų tautybės buvo įrašytos pasuose. Kaip ir tikėtasi, mergina pranešime parašė: „Aš prašau jūsų tėvui suteikti pilietybę“. Pasibaigė terminas ir mergina gauna pasą, kuriame rašoma, kad ji rusė. Pilietis, suglumęs, kreipiasi į pasą, kurio atsakymas pribloškė. Jis skambėjo taip:
„Ar tau rūpi?“
Mergaitei nerūpėjo: SSRS visi buvo lygūs. Tačiau kai jos tėvai gavo pasus, šokas dar labiau sustiprėjo. Stulpelyje „tautybė“ rusų kalbą nurodė tėvas, rusų - motina. Taigi ši šeima rusifikavo. Tik vienas dalykas juos ramino: tiek motinos, tiek mergaitės tėvas, jų giminaičiai, esantys ketvirtame keliu, gimė ir užaugo visiškai Rusijos mieste, vidurinėje juostoje. Osetijai ir ukrainiečiai buvo užregistruoti pagal jų tėvų tautybę.
Dabartinė Rusijos Federacijos konstitucija tiesiogiai nurodo, kad asmuo turi teisę savarankiškai nustatyti savo tautybę, ir niekas negali į tai kištis. Kartais pasitaiko juokingų atvejų. Viename didžiausių aštuntojo dešimtmečio miesto jie vaidino rusiškas vestuves tarp studento iš Kamerūno ir juodos mergaitės iš Pietų Afrikos. Dabar jų anūkas, žavus tamsiaplaukis, plačiakampis ir pūslelinis Luisas NJOGU Mwai, kuriam dabar yra maždaug 30, visuose profiliuose nurodo: tautybė - rusė. Jo dokumentų skaitymas sukėlė ne vieną pareigūnų šypseną.
Tačiau Luisas iš tikrųjų yra rusas. Nepilnus 30 metų jis keturis kartus buvo Afrikoje, turi leidimą gyventi viename labai dideliame Rusijos mieste, laisvai kalba rusų ir dar keturiomis kalbomis, tarp kurių, deja, nėra jo tėvų tarmių. Ir svarbiausia - jo siela rusė: maloni, plati, atsakinga.
„Rusijos pilietybės“ sąvoka tapo daug platesnė. Vis dar turime rusų ir ukrainiečių, baltarusių ir kazachų įprotį. Turkijos, Egipto, Japonijos ir daugelio kitų šalių teritorijų, kuriose anksčiau buvo SSRS, atstovų yra tik viena pilietybė: rusų.
Šiame žodyje yra tam tikra didybė, didelis pasididžiavimas, įsitraukimas į istoriją. Juk rusai yra Rusijos nacionalinis baletas, kuris daugiau nei šimtą metų buvo laikomas nepralenkiamu. Rusams tai yra fašistinės Vokietijos pergalė ir pirmasis skrydis į kosmosą.
Rusų kalba yra išdidus, stiprus ir puikus žodis. Jūs visada turite tai atsiminti. Turime didžiuotis, kad esame rusai.
