Visame pasaulyje įprasta palikti gerą pirmą įspūdį apie save. Patikimiausias būdas tai padaryti yra išreikšti pagarbą pašnekovui naudojant tradicinį jo gimtosios šalies sveikinimą. Vis dėlto visų pasaulio tautų gestai ir žodžiai skiriasi, todėl keliaujant kažkur svarbu žinoti, kaip žmonės sveikinasi skirtingose šalyse, kad neišdraskytų savo veido ir nenugalėtų kitų.
Ką reiškia pasveikinimas?
Net tada, kai žmonija vystėsi ir plėtėsi visoje žemėje, atsivėrus žemynams, o žmonės iš skirtingų jūrų ir vandenynų krantų susipažino vienas su kitu, jiems reikėjo kažkaip nustatyti, kas jiems yra svarbiausia. Sveikinimas įkūnija mentalitetą, požiūrį į gyvenimą, susitikimo metu žmonės atkreipia dėmesį vienas į kitą įvairiais gestais ir veido išraiškomis, o kartais žodžiai turi gilesnę prasmę, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Laikui bėgant, žemių gyventojai susibūrė tautose, kūrė savo šalis, o tradicijos ir papročiai išsaugomi iki šių dienų. Gero skonio ženklas yra žinios, kaip žmonės sveikinasi skirtingose šalyse, nes pasveikinti užsienietį jo papročiais yra ne kas kita, kaip giliausia pagarba.
Populiarios šalys ir sveikinimai
Tradicijos ne visada išsaugomos. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur viskam taikomi tam tikri standartai, visai nereikia kelti klausimų „kaip pasisveikinti skirtingose šalyse“ ar „kokius papročius daro tas ar tas, kurį turi žmonės“. Pavyzdžiui, daugumoje Europos šalių pakaks verslo rankos, kad būtų galima derėtis su kitu asmeniu ir nekilti į konfliktą. Nepakenčiami vokiečiai, prancūzai, italai, ispanai, norvegai ir graikai bus patenkinti, net jei nepažįstamasis negalės išspausti sveikinimų gimtąja kalba, bet pasakyti ką nors savaip. Tačiau jei mes kalbame apie atokesnius planetos gyventojus, tada žinios, kaip pasveikinti žmones skirtingose šalyse, yra daugiau nei naudingos.
Posėdyje ištarti žodžiai
Kitų tautų kultūra ir logika kartais yra tokia žavi ir įdomi, kad sunku atsispirti netyčia nepradėjus sakyti sveiki kaip kiti žmonės. Kokie yra vieninteliai sveikinimo žodžiai, kuriuos žmonės sako vienas kitam susitikę. Kai kuriuos domina tik verslas, kitus - sveikata, treti - visai nieko, be to, kaip gyvena augintiniai, tai visai neįdomu. Tuo tarpu neteisingas atsakymas į tokius klausimus laikomas savotiška nepagarba, bent jau taktiškas. Net ir pats aistringiausias keliautojas nesidomi, kaip jie sveikinasi skirtingose pasaulio šalyse. Žodžiai šiuo atveju, be abejo, vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų. Dabar mes tai sužinojome. Kokie jie turėtų būti?
Ką sako europiečiai susitikę
Jei per trumpalaikį susitikimą su skirtingos tautybės žmonėmis galite išlipti paprastu rankos paspaudimu, tada, kai apsilankote, pasveikinimas vis dėlto yra įprastas tos šalies, kurioje turistui pasisekė, kalba.
Prancūzai susitikime sako garsųjį Bonjourą, o paskui priduria: „Kaip tai vyksta?“ Kad nebūtumėte laikomas kvailiu, turite atsakyti į šį klausimą kiek įmanoma neutraliau ir mandagiau. Pakabinti ant kitų žmonių savo problemas Europoje išvis nepriimtina.
Vokiečiams, beje, taip pat bus labai įdomu sužinoti, kaip viskas juda į priekį jūsų gyvenime, todėl, be to, kad Hallo perdaryti savaip, jūs taip pat turite atsakyti, kad viskas gerai.
Italai skiriasi nuo kitų europiečių. Jie kur kas labiau domisi, ar jūsų aprašymas yra pakankamai geras, todėl klausia: „Kiek tai kainuoja?“, Į kurį taip pat reikia atsakyti teigiamai. Susitikimo pradžia ir pabaiga yra panašios, nes visam tam yra vienas žodis - „Chao!“
Anglijoje visai negalvojama, kad viskas vyksta nepriklausomai nuo žmogaus įsikišimo, todėl domimasi, kaip iš tikrųjų tu juos darai: „Kaip tu darai?“ Bet prieš tai anglas įnirtingai šypsosi ir šaukia: „Sveiki!“ arba "Ei!" Kuris iš esmės yra panašus į tai, kaip žmonės sveikinasi skirtingose šalyse. Sveikinimai „Šienas“ - paprasčiausi, suprantami, draugiški ir universalūs, kaip angliškai.
Sveikinimai Azijos šalyse
Azijos žmonės gyvena gerbdami savo tradicijas, todėl sveikinimas su jais yra svarbus ritualas, kurio reikia laikytis.
Japonija - kylančios saulės šalis. Kadangi jaukiai tinka vieta tokiu vardu, japonai dažnai džiaugiasi nauja diena. „Konnichiva“ - atrodo, kad tai sveikinimo žodis, bet iš tikrųjų jo pažodinis vertimas yra „Atėjo diena“. Japonai labiausiai džiaugiasi, kad šiandien jų žemėje pakilo saulė. Be to, bet kokį sveikinimą lydi lankas. Kuo žemiau ir lėčiau žmogus lanko, tuo labiau gerbia žmogų, su kuriuo kalba.
Kinai, išgirdę trumpą Nihao sveikinimą, atsakys taip pat draugiškai. Ir, beje, jie labiau domisi tuo, ar šiandien valgėte, nei tuo, ką darote. Tai visai nėra kvietimas, o paprastas mandagumas!
Tailande pasisveikinimo ritualas yra šiek tiek sudėtingesnis, o vietoj žodžių gestai naudojami norint nurodyti pagarbą pašnekovui. Tailandiečių pažįstamo ritualo dalis taip pat yra sveikinimo žodis „Wai“, kurį galima ilgai vilkti.
Rumunijoje ir Ispanijoje jie mėgsta girti tam tikrą paros laiką: „Laba diena“, „Laba naktis“, „Labas rytas“.
Daugelis Australijos, Afrikos laikų, užuot kartoję likusį pasaulį ir sakę sveiki, kaip sakant sveiki skirtingose šalyse (žodžiais), mieliau atlieka ritualinius šokius, kurių vargu ar supras žmogus, visiškai tolimas nuo savo kultūros.
Kelionė į Indiją tikrai suteiks malonumo - žmonėms visada sekasi ten, kuo jie dalijasi.
Sveikinimai Rusijoje
Didžiulė šalis, išsidėsčiusi beveik pusrutulyje, renkasi sveikintis kitaip. Rusijoje jiems nepatinka netikros šypsenos, kai jie susitinka. Neoficialus „labas“ gali būti leidžiamas su artimu draugu, tačiau vyresnio amžiaus pažįstami nori sveikatos: „Sveiki!“ Rusijoje buvo įprasta nusilenkti, tačiau laikui bėgant šis paprotys išnyko, todėl rusui reikia tik žodžių. Vyrai, norintys išlikti ištvermingi, kartais gali pabučiuoti ponios ranką, o mergaitės, savo ruožtu, atsisės kukliai susitepusios.
Istorijoje yra daug atvejų, kai Rusijos valdovai mėgino išmokyti žmones pasveikinti europietiškai, tačiau vis dėlto išliko viena originali Rusijos tradicija: pasveikinti svečią su duona ir druska prie durų yra aukščiausias svetingumo laipsnis. Rusijos žmonės iškart nustato svečią prie stalo, patiekia jam skanų maistą ir pila gėrimus.
Sveikinimo gestai
Kai kuriose šalyse daugybę ritualų lydi specialūs gestai. Kiti, kai pažįstami, visiškai tyli, norėdami išreikšti savo ketinimus gestais ar prisilietimais.
Mylintys prancūzai lengvai bučiuoja vienas kitą ant skruostų, siunčia bučinius. Amerikiečiui nereikia apkabinti vos pažįstamo žmogaus ir paglostyti jam ant nugaros.
Tibetiečiai, bijodami piktojo karaliaus persikūnijimo su juoda kalba, nepripažįstančio budizmo, net prieš žodinį bendravimą nori pirmiausia apsisaugoti ir … parodyti kalbą nuimdami galvos apdangalą. Įsitikinę, kad piktojo karaliaus dvasia nepateko į asmenį, jie tęsia pažintį.
Japonijoje bet koks pasveikinimas pridedamas prie lanko. Kinijoje ir Korėjoje vis dar gyva nusilenkimo tradicija, tačiau kadangi šios šalys dabar yra labiausiai išsivysčiusios, paprastas rankos paspaudimas nebus jų įžeidimas. Kitaip nei Tadžikistano gyventojai, kurie susitikimo metu griebia už abiejų rankų. Vienos rankos atidavimas laikomas grubia klaida ir nepagarba.
Tailande delnai yra sulankstyti vienas kitam priešais veidą taip, kad nykščiai liečia lūpas, o rodyklės pirštai liečia nosį. Jei žmogus gerbiamas, ranka pakeliama dar aukščiau kaktos.
Susitikdami su mongolais, jie pirmiausia domisi gyvulių sveikata. Sakykite, jei su juo viskas bus gerai, tada savininkai badaus ne iki mirties. Tai tam tikros rūšies priežiūra.
Atvykę į arabus, galite pamatyti rankas, perbrauktas kumščiu, sukryžiuotą ant krūtinės. Nebijokite - tai taip pat savotiškas pasveikinimo gestas. Bet patys išradingiausi buvo Naujosios Zelandijos maorių genties žmonės, kurie nosį trina vienas kitam. Rusui toks gestas yra labai intymus, tačiau žinant, kaip pasisveikinti skirtingose pasaulio šalyse, galite prie visko prisitaikyti.
