Žinomus frazeologinius vienetus kartais labai sunku interpretuoti, posakis „gulėti kaip pilkasis želė“ nėra išimtis. Asmenims, kurie nėra atsidavę senosios rusų kalbos įmantrumui, sunku suprasti, kaip gali meluoti želė (tai yra kastruotas eržilas), kodėl ji nėra pilka ar ruda, būtent pilka. Straipsnyje pabandysime suprasti posakio prasmę, kas yra geldas ir kodėl jis pilkas.
Šios išraiškos vertės versijos
Jei jaunų žmonių bus paprašyta paaiškinti šį frazeologizmą, daugelis atsakys, kad tai yra nepaaiškinama, pastovi išraiška. Kodėl melas asocijuojasi su „pilkuoju želė“, o ne su juoduoju varnu, pilka ožka ar ruda šunimi? Yra kelios šios išraiškos prasmės ir kilmės versijos:
- Šis posakis neturi nieko bendra su eržilu (geldingu), tačiau yra susijęs su Sievers Mehring vardu, kuris 19 amžiuje gyveno Sankt Peterburge ir išgarsėjo savo melais bei apgaulėmis. Bet ši išraiška buvo žinoma ir plačiai paplitusi kaime, gana toli nuo Sankt Peterburgo. Be to, jis randamas XVIII amžiuje rusų patarlių ir posakių rinkiniuose. Kitaip tariant, ši frazė jau egzistavo šnekamojoje kalboje, dar prieš pasirodant Mehringui.
Antrasis farasiologizmo kilmės variantas yra susijęs su darbu ant žemės. Ariant, plūgas ar plūgas buvo klojamas, o arklys turėjo eiti sklandžiai. Su jaunais arkliais problemų nebuvo, o pilki želmenys (kastruoti pilki eržilai) dažnai nuklydo (sugadino vagą). Kalba turėjo posakį „skuba kaip pilkasis geldas“, o kai kurie filologai teigia, kad tai buvo pirminė forma. Tačiau laikui bėgant, klaidingai tariant, posakis pasikeitė ir prarado savo pradinę prasmę ir logiką.
Tačiau „Trumpame rusų kalbos etimologiniame žodyne“ palyginimas „slypi kaip pilkasis geldas“ yra pradinis variantas, tai yra originalus, ir jie tai paaiškina taip: žalias arklys buvo laikomas kvailu, o su jo pagalba valstiečiai niekada neasfaltavo pirmosios vagos. Jie buvo tikri, kad pilkas (senas) arklys meluoja (neteisingai) jį klodamas. Tačiau rašytojas Timofejevas B. N. šioje versijoje pastebi vidinį prieštaravimą, nes yra posakis „senas arklys negadina vagos“, kuris aiškiai neatitinka senojo (pilkojo) geldelio, kuris nukrypsta nuo vagos, idėjos.
Variantą „meluoti“ arba „skubėti“ pasiūlė Dal V. I., tačiau labai atsargia forma jis sako, kad „labai tikėtina“, jog „skubėjimas“ buvo pakeistas „melu“. Tačiau „šaukti“ reiškia judėti pirmyn, nekreipti dėmesio į kokias nors kliūtis ir ši vertė neturi nieko bendra su „melo“ prasme - meluoti ar meluoti.
Trečioji versija - senasis pilkasis eržilas kaimynas, taip pat jaunas arklys, todėl atrodo, kad jis meluoja, apgaudinėdamas jaunas kumelėles, meluodamas jiems apie savo galią. Timofejevas B. N. labiausiai linkęs į šią versiją.
„Melas kaip pilkasis geldas“: frazeologizacija ir jos prasmė
Žodynuose pateikiami šie šios išraiškos prasmės paaiškinimai:
- rusų kalbos frazeologizmų žodyne „guli kaip pilkasis želė“ - reiškia nesąžiningai, begėdiškai apgaudinėja bet ką;
- Sinonimų žodyne šiam posakiui prilygstantys žodžiai yra: nedrąsiai, begėdiškai;
- vaizdinių žodžių ir alegorijų rinkinyje frazė paaiškinama kaip pasigyrimas senais ar senais žmonėmis, tarsi jie vis dar būtų pilni jaunystės ir drąsūs;
- Dideliame frazeologų žodyne ši frazė turi dvi reikšmes:
- „Meluoti kaip pilkasis geldas“ - reiškia nesąžiningai, begėdiškai apgauti. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo kalba absurdiškai, aiškiai ir kvailai iškraipydamas tikrąją savo istorijos situaciją.
- „Pilkasis gelis“ yra „kvailas“ arba „senas“.
Naudojimas literatūroje
Jau XIX amžiuje daugelis rašytojų vartojo frazę „pilkasis gelis“ kaip ypatingo kvailumo terminą. „Generaliniame inspektoriuje“ ūkvedys buvo kvailas kaip pilkasis geldas. Šis posakis buvo vartojamas kalba ir „tiesiog kvailo“ prasme, pavyzdžiui, Saltykovo-Ščedrino „Nebaigtuose pokalbiuose“ yra žodžių „pilkasis gelis“ derinys, reiškiantis „krūva senų žmonių, turinčių kvailas mintis“.
Išraiškos vartojimas literatūroje leidžia manyti, kad ji yra tvirtai įsišaknijusi rusų kalboje ir tapo labai įprasta metafora. Iš tikrųjų pirmasis šios frazės fiksavimas „kvailo“ prasme buvo XIX amžiaus viduryje Nižnij Novgorodo provincijoje N. A. Dobrolyubovas. Bet senesnis „kvailas kaip arklys“ randamas kartu su „gulinčiu kaip arklys“ A. Bogdanovo kolekcijoje. I. XVIII amžiaus viduryje ir kolekcijoje „Tatishchev V. N.“.
Laikui bėgant, frazė įgavo „kvailo“ reikšmę. Ši išraiška pradėta vadinti senu žmogumi, kuris meluoja apie savo sugebėjimus arba sąmoningai pradeda kalbėti.
Taip pat yra posakių „užsispyręs kaip pilkasis geldas“, „tingus kaip pilkasis sluoksnis“, kurių buvimas rodo, kad pilkasis sluoksnis yra senas, todėl jam būdingos tokios silpnybės kaip užsispyrimas ir tingumas.
Kas yra geldos?
Žodis „geldingas“ į rusų kalbą atkeliavo iš mongolų arba kalmikų, kuriuose jis reiškė „arklys“. Pirmą kartą susidūręs su rusų šaltiniais XV amžiuje, jis praturtino mūsų kalbos terminologiją ir papildė daugybe posakių, palyginimų, patarlių, daugelyje jų žąsis atrodo ironiškai atmetančia forma, pvz., „Rytas vakare yra protingesnis, žąsis yra labiau nutolęs“ ir pan. Vėliau patarlose buvo pradėtas pabrėžti senojo arklio silpnumas: „Kumelė nebuvo stiprybė, o ji nešiojo vandenį“.
Verta paminėti, kad XVIII amžiuje ruda spalva buvo pilkojo geldelio sinonimas. Apie tai, kad toks žvynelis senas, liudija įrašas raštininkų knygose, kur posakis „geldingas yra rudas ir plikas“.
Veiksmažodžio „melas“ reikšmė
Veiksmažodis „melas“ praeityje turėjo reikšmę „kalbėti absurdiškai“, „per daug bendrauti“, „nebendrauti“. Ir net anksčiau tai buvo paprastai naudojama reiškiant „kalbėti“. Pavyzdžiui, Puškino A. S „Kapitono dukra“: „Nemeluok visko, ką žinai“ vartojamas „sakyti“ prasme. Laikui bėgant veiksmažodis įgavo kitas reikšmes, populiariai buvo manoma, kad „arklys“ yra kvailas, ant jo nebuvo uždėtas pirmasis vagas, manyta, kad jis klysta ir meluoja, tai yra, „melas“ buvo vartojamas reiškiant „suklysti dėl kvailumo“.
