Yra parašyta daug darbų apie didžiojo Rusijos archeologo ir kraštotyrininko Vasilijaus Vasiljevičiaus Radlovo veiklą. Tačiau tik nedaugelis žino apie jo gyvenimo kelią. Tačiau šis punditas sugebėjo puikiai ištverti tikrai žavų gyvenimą ir puikią karjerą. Jau neminint jo titaniškų raštų ir turtingo mokslinio palikimo. Archeologo indėlis tiriant Rytų, Turkijos kalbas ir tautas yra didžiulis ir vertas ypatingo dėmesio. Straipsnyje jūsų dėmesiui bus pristatyta Vasilijaus Vasiljevičiaus Radlovo biografija.
Berlyno laikotarpis
Vasilijus Vasilievich Radlov gimė 1837 m. Berlyne. Sėkmingai baigiau vidurinę mokyklą. Netrukus jis tapo Berlyno universiteto Filosofijos fakulteto studentu. Čia praėjo jo jaunystė. Vasilijaus Vasiljevičiaus Radlovo biografijoje šis laikotarpis yra ypač svarbus, nes būtent tada jis tapo tyrinėtoju. Studijų metais jis rimtai susidomėjo Altajaus ir Uralo kalbomis. Prieš tai jis turėjo galimybę metus praleisti kaime, kur kalbėjosi su profesoriumi Petruševskiu. Ryšio su mokslininku dėka jaunasis Vasilijus buvo linkęs mokytis rytietiškų kalbų. Kurį laiką jis lankė Augusto Poto paskaitas Galle, kurios tapo labai naudingos ateityje. Berlyno universitete didelę įtaką jam padarė geografas Karlas Ritteris. Jo paskaitos ryškiai atspindėjo būsimo archeologo požiūrį į istorinių ir etnografinių mokslų klausimus. Taip pat ypatingą vaidmenį formuojant ir evoliucionuojant vaidino filologas Wilhelmas Schottas. Jo įtakoje studentas Radlovas atsivėrė orientalistas.
1858 m. Jaunas orientalistas įgijo daktaro laipsnį. Pagaliau jis apsisprendė dėl mokslinės veiklos prioritetų. Radlovas nusprendė tirti tiurkų tautas, jų kalbą ir kultūrinius bruožus. Šiems planams įgyvendinti reikėjo vykti į Rusijos imperiją. Sankt Peterburgo universitete buvo įrengtos ekspedicijos tyrinėti Rytus. Naujokas mokslininkas pradeda mokytis rusų kalbos ir išvyksta į imperiją.
Pirmieji žingsniai naujoje šalyje
Orientalistas Radlovas Vasilijus Vasiljevičius į Rusijos sostinę atvyksta 1858 m. Vasarą. Deja, jam nesisekė dalyvauti Rusijos geografų draugijos ekspedicijoje. Ji ruošėsi studijuoti Amūro teritoriją. Jaunoji mokslininkė tikėjosi, kad ji asmeniškai bendraus su gimtosiomis tiurkų kalbomis. Jis toliau studijavo mokslą Azijos muziejuje. Netrukus sulaukiau kvietimo į Barnaulo kalnakasybos kolegiją užimti užsienio kalbų mokytojo pareigas. Šią laisvą vietą jam padėjo buvęs Rusijos ambasadorius Berlyne. 1859 m. Jis prisiekia ištikimybei ir gauna Rusijos pilietybę. Nepraradęs laiko, jis eina į Barnaulą pas savo mylimąją Pauliną Frommą. Čia jis vykdo ekspedicijas į Altajaus teritoriją, kurias subsidijavo valstybė.
Altajaus laikotarpis
Barnaule Vasilijus Vasiljevičius dėsto kasybos mokykloje. Ji daug laiko skiria vietinių tiurkų kalbų studijoms. Pastarojoje jam labai padėjo specialistas Jokūbas Tonjanas, kuris, pasak paties Radlovo, tapo jo mokytoju. 1860 m. Vasilijus, jo žmona ir Jakovas Tonjanai išvyko į pirmąją ekspediciją į Altajų. Čia jis gavo daug naudingų žinių apie daugybę Azijos tautų, jų kalbos ir kultūros ypatybes.
Radlovas aktyviai tiria klanų sudėtį ir tiurkų genčių bei tautybių etnogenezę. Šių tyrimų dėka pasirodė vienas geriausių mokslininko Radlovo Vasilijaus Vasiljevičiaus darbų - „Etnografinė Sibiro ir Mongolijos turkų genčių apžvalga“. Šioje santraukoje buvo vertingų žinių apie tiurkų tautų kilmę ir daug naujos informacijos apie Azijos gentis.
Vaisingos ekspedicijos
Per visą darbo Altajaus teritorijoje laiką keliautojas Radlovas Vasilijus Vasiljevičius aplankė daugelio tautybių atstovus - nuo kazachų ir kirgizų iki kinų ir totorių Vakarų Sibire. Buvo atlikta 10 kelionių, kurių metu mokslininkas paskelbė pirmąją savo svarbiausio darbo dalį, kurioje pristato turkų tautų liaudies literatūros įvairovę. Šis pamatinis darbas sustiprino jo reputaciją ir labai aukštino jį kolegų akyse. Ateityje iš tyrėjo rašiklio bus išleisti dar 6 tomai, skirti šiai temai.
Šiose knygose randame turtingiausią rytietiško folkloro medžiagą. Be patarlių ir posakių, knygose aprašoma daugybė vestuvių dainų, liaudies pasakų, tradicijų. Pasakų tema, kurią užrašė Vasilijus Vasiljevičius Radlovas, buvo atradimas tautosakos srityje. Nepaisant sklypo ir dizaino skirtumų, legendų pagrindas išlieka įprastas. Net ir dabar tyrinėtojai atranda naujų tradicinių tiurkų tradicijų ir legendų versijų.
Viešnagės Altajuje rezultatai
Pasibaigus darbui Barnaule, mokslininkas pradėjo apibendrinti tyrimus. Buvo surinkta ir susisteminta didžiulė informacija, gauta tiriant tautas. Beveik 20 metų gyvenimo Altajuje metu V. V. Radlovas tapo pagrindiniu turkologu. Labai svarbu, kad būtent čia mokslininkas pradėjo domėtis archeologija. Kasinėjimų metu buvo ištirta daugybė pilkapių. Radlovas siekė patobulinti senovės paminklų tyrimo metodus, daugelis archeologų pažymėjo jo aukštą profesionalumą. Altajaus laikotarpis įgijo didžiulę reikšmę paties Radlovo ir visos Turkologijos gyvenime.
Atvykimas į Kazanę
1872 m. Kazanės švietimo rajone pradėjo dirbti rusų archeologas Vasilijus Vasiljevičius Radlovas. Metus anksčiau profesorius Ilminsky pasiūlė jam inspektoriaus pareigas, o tai etnografui buvo visiška staigmena. Kazanėje jis turėjo galimybę studijuoti Kazanės totorius ir kitas regiono tautybes. Sėkmingai išsprendęs kai kuriuos su organizacija susijusius klausimus, jis gauna mokslinę kelionę į užsienį. Po daugelio metų darbo jis pagaliau atvyksta į tėvynę, kur susitinka su tėvais. Tyrėjas taip pat lankėsi daugelyje Europos švietimo centrų, kur įsigijo naujų vadovėlių, įgijo svarbių pedagogikos žinių ir pasidalino savo patirtimi su kitais mokytojais.
Pirmieji sunkumai
Nuo pat darbo Kazanėje Vasilijus Radlovas suprato, kad nėra ko šviesti vietos gyventojų. Skubiai reikėjo paruošti naujus mokytojus ir atidaryti mokyklas. Tai nebuvo lengva užduotis, nes islamą išpažįstantys totoriai bijojo, kad bus priversti mokyklose virsti stačiatikybe. Administravus Kazanę ir Sankt Peterburgą taip pat nebuvo pastebimo noro auklėti totorius. Regiono švietimo sistemą mokslininkas iš tikrųjų pradėjo kurti nuo nulio.
Tyrėjas rado būdą, kaip įtraukti vietos gyventojus į ugdymo procesą. Šiuo tikslu jis užsiima totorių kilmės mokytojų paieška, nes tai padidintų žmonių pasitikėjimą. Bet vis tiek reikėjo rašyti vadovėlius islamo mokykloms. Radlovas asmeniškai užsiėmė jų sudarymu. Todėl jis išleido tris vadovėlius vien teisinga totorių kalba.
Vasilijus Vasiljevičius žengė pirmuosius žingsnius, siekdamas pristatyti totorių moterų švietimą. Pirmasis mokytojas buvo rastas tik po ketverių metų. Ji sutiko vesti namų darbų pamokas, tačiau jas lankė tik 7 mokiniai. Natūralu, kad valstybė atsisakė finansuoti tokią kuklią ugdymo įstaigą, ir mokykla turėjo būti uždaryta. Tačiau ši patirtis padėjo pagrindą moterų švietimui regione ateityje.
Tęsiami tyrimai
Dirbdamas Kazanėje, rusų etnografas užsiima ne tik organizaciniais klausimais. Mokslininkas tęsė mėgstamą pramogą - tiurkų kalbų tyrimą. Kalbų būreliuose jis susitinka su garsiuoju kalbininku Baudouinu de Courtenay. Jis padarė didelę įtaką tolesniems Radlovo tyrinėjimams. Mokslininkas pasidalino Baudouino de Courtenay, kuris manė, kad prieš pradėdami mirusįjį, pirmiausia turite išmokti gyvą kalbą.
Šiaurietiškos tiurkų tarmių fonetika, kurią tyrinėtojas parašė 1982 m., Laikoma išties epochos kūriniu. Daugelis to meto mokslo autoritetų šį darbą vertino kaip pirmąjį tokio pobūdžio kūrinį.
Pasibaigus viešnagei Kazanėje, jis išleidžia knygą „Aus Sibirien“. Jame Radlovas apibendrina tyrimų, atliktų Pietų Sibire, Altajaus teritorijoje ir Kazachstane, rezultatus. 1884 m. Pabaigoje jis išvyko į sostinę. Taip baigiasi dar vienas etapas Vasilijaus Vasiljevičiaus Radlovo istorijoje.
Peterburgo laikotarpis
1884 m. Radlovas tapo Azijos muziejaus, garsėjančio didele eksponatų, susijusių su Azijos tautų kalbiniu paveldu, kolekcija, vadovu. Archeologas aktyviai užsiima tyrimais ir vykdo daugybę ekspedicijų, siekdamas išmokti totorių ir karaimų kalbas. Sankt Peterburge jis išleido daugiau nei 50 rytietiškų studijų kūrinių. Jis ir toliau tvarko turtingiausią medžiagą, surinktą per šlovingą Altajaus studijų laikotarpį.
Svarbus V. V. Radlovo mokslinės veiklos taškas buvo darbas tiurkų kalbų žodynui kurti. Joje buvo medžiaga iš įvairių kitų autorių žodynų ir didžiulė informacija, kurią per daugelį darbo metų įgijo pats Radlovas. „Turkų tarmių žodyno patirtis“ tapo vieša 1888 m. Kitų mokslininkų labai vertinamas žodynas tapo pagrindu visiems vėlesniems, net mūsų laikais, parašytiems.
Indėlis į archeologiją
1891 m. Vasilijus Vasiljevičius surengė ekspediciją į Mongoliją. Čia buvo rasta Orkhon-Yenisei runų užrašų, kurių vertimų ėmėsi pats Radlovas. Į jo Mongolijos senovės atlasą pateko daug medžiagų. Orkhono ekspedicija pateikė turtingos medžiagos senovės turkų kalbų Mongolijai tyrinėti. Per 11 metų išleista 15 „Orkhon Expedition Proceedings“ numerių.
Mokslininkas tapo vienu iš uyguristikos pradininkų. Ši turkologijos šaka pradėjo vystytis tik XIX amžiaus pabaigoje. Mokslas žinojo labai mažai uigūrų antikos. 1898 m. D. A. Klemensas kartu su V. V. Radlovu išvyko į Turpano ekspediciją. Remiantis jo rezultatais, buvo rasta daugybė senovės uigūrų paminklų, kurių tyrimą atliko Vasilijus Vasiljevičius. Pagrindinis darbas „Uigūrų kalbos paminklai“ buvo parašytas 1904 m., Bet didysis archeologas nesugebėjo jo išleisti. Jau po jo mirties kūrinį išleido sovietinis kalbininkas Sergejus Malovas. Iki šiol šiuolaikinė turkologija remiasi kolosaliu uiguristikos srities mokslininko darbu.
Paskutinis gyvenimo etapas
1894 m. Vasilijus Radlovas tapo Antropologijos ir etnografijos muziejaus (MAE) vadovu. Direktoriaus pareigas jis gavo ir dėl vertingos Azijos muziejaus valdymo patirties. Jis keliauja į Europą papildyti savo žinių apie muziejų verslą. Jis lankosi daugelyje Europos muziejų pagrindiniuose žemyno miestuose: Berlyne, Stokholme, Kelne ir kituose. Grįžęs į Rusijos sostinę, jis padidina MAE personalą ir užsiima organizaciniais reikalais. Radlovas kolekcionuoti pritraukė svarbiausius antropologijos, etnografijos ir kalbotyros ekspertus. Vėliau šie mokslininkai dirbo MAE ir svariai prisidėjo prie įstaigos plėtros.
Siekdamas pritraukti pareigūnus, keliautojus ir kolekcininkus papildyti muziejaus eksponatus, Radlovas prisidėjo prie jų užsakymų apdovanojimo. Kai kuriais atvejais jis siekė jų paaukštinimo. Buvo įsteigtas keitimasis eksponatais su užsienio muziejais.
1900 m. Išleistas pirmasis Antropologijos ir etnografijos muziejaus kolekcijos leidimas. Vasilijus Vasiljevičius negailėjo savo asmeninės knygų kolekcijos ir įtraukė ją į MAE atidaryto bibliotekos katalogą. Didysis etnografas ir archeologas dar kartą įrodė savo gilią meilę mokslo reikalams.
Vasilijus Vasilievich Radlov mirė 1918 m. Petrograde. Tai buvo liūdesio diena ne tik jo šeimai ir draugams, bet ir visam mokslui. Negalima pervertinti jo indėlio į turkologiją, etnografiją, kalbotyrą, archeologiją. Radlovas iki pat savo nuostabaus gyvenimo pabaigos visą savo energiją atidavė Azijos tautų tyrimams ir pažinimui.
