Nors kandis
Mano siela yra
Kodėl ji
Sparnai yra sužeisti?
Akilina Grigorjevna Vekshina - garsioji sovietų rašytoja ir poetė. Tai laikoma pirmąja udmurtų poete. Daugybė udmurtų rašytojų atvėrė kelią kūrybai. Savo karjeros pradžioje ji pasirinko udmurtų vardą Ashalchi Oka.
Biografija
Akilina Grigorjevna gimė 1898 m. Paprastų valstiečių šeimoje Udmurto Respublikoje. Ji įgijo išsilavinimą Karlyano mokytojų mokykloje, įgijo mokytojo profesiją. Vėliau ji studijavo Kazanės universiteto Medicinos fakultete. Ir jau 1927 m. Ji įgijo oftalmologo profesiją.
Medicinos praktika
Ši profesija teikė džiaugsmą Akilinai Grigorjevnai, ji sulaukė didžiulės sėkmės ir gavo apdovanojimą „Udmurto autonominės sovietinės socialistinės respublikos nusipelnęs gydytojas“. Šie įgūdžiai jai buvo naudingi sunkiais Antrojo pasaulinio karo metais. Akilina Grigorievna buvo iškviesta į priekį kaip priekinės linijos chirurgė. Apdovanotas už operacijas. Po demobilizacijos ji dirbo gydytoja vietinėje rajono ligoninėje. Ji parodė save kaip patyrusį specialistą ir svariai prisidėjo kovojant su trachoma. Didžiąją gyvenimo dalį praleidau gydant žmones nuo šio negalavimo specializuotoje ligoninėje. Ji mirė 1973 m.
Rašytojo karjera
Ashalchi Oka, kaip rašytojo, biografija prasidėjo dar 1918 m., Paskelbus viename udmurtų laikraštyje „Ville Sin“. Ir jau po dešimties metų buvo išleistas pirmasis jos eilėraščių rinkinys „Sures duryn“. Po poetės kūrybinio gyvenimo šiek tiek buvo padaryta pertrauka dėl jos kaltinimų ryšiais su naciais 1933 m., Kuris, aišku, buvo sufabrikuotas. Jos artimas draugas ir rašytojas buvo apkaltintas, tačiau ši istorija ją taip pat įskaudino: buvo tardymai, kelionės į skyrių ir liudijimai. Pagal kitą versiją rašytojas pateko į politinių represijų prieš 1920–30 rašytojus priespaudą. Daugeliui sovietinių rašytojų tai buvo tragiškas laikotarpis. Akilina Grigorjevna net buvo areštuota ir tris mėnesius išbuvo NKVD, o jos brolis, rašytojas Ivo Ivi, neišvengė šio likimo. Daugelis jos kūrybinį pasitraukimą sieja su kvailu protestu prieš stalinistines represijas. Pati rašytoja visada susilaikė nuo komentarų, leisdama suprasti, kad ši tema jai buvo nemaloni.
Rašytojo karjeros prastovos metu Ashalchi Oki daugiausiai dėmesio skiria savo medicinos karjerai. Be to, ji daug laiko skiria rusų poetų eilėraščių vertimui į udmurtų kalbą. Taigi, garsiausias jos darbas buvo Aleksandro Sergejevičiaus Puškino eilėraščių rinkinio vertimas.
Jai pavyksta visiškai grįžti į rašytojų aplinką tik Chruščiovo valdymo laikais, vadinamojo atšilimo laikotarpio įkarštyje. Šį sprendimą stumia daugybė draugų ir rašytojų. Jai pavyksta išleisti eilėraščius rusų kalba. Pati Ashalchi Oka dažnai prisipažino, kad iki to laiko ji jau beviltiškai atsiliko nuo šiuolaikinio pasaulio gyvenimo ir tendencijų. Nuo šio jos laikotarpio išliko tik keli reikšmingi darbai, pavyzdžiui, tokios istorijos kaip „Močiutė“ ir „Kaliausė“.
Kūrybiškumas
Yra žinoma daug udmurtų poetų ir rašytojų, tačiau Ashalchi Oka kūrybos indėlis į sovietinę ir visą literatūrą negali būti pervertintas. Jos pasakojimai ir eilėraščiai apibūdina paprastos udmurtų merginos gyvenimą, mintis, svajones, liūdesį ir jausmus. Jos eilėraščiuose nėra perdėto patoso ir arogantiškų žodžių, jie yra paprasti ir suprantami bet kuriam asmeniui.
Kiekviena linija persmelkta nepaprasto švelnumo ir meilės žmonėms, gamtai, paprastų gyvenimo džiaugsmų. Ashalchi Oka eilėraščiai priverčia nusišypsoti ir verkti, palieka pusmėnulius ir nepakankamai įvertintus, tačiau tuo pat metu juos lengva perskaityti ir jie patenka į širdį. Dėl šio neįtikėtino moteriškumo ir emocionalumo jie amžininkų netgi gavo vardą „nauja poezija“. Šiuolaikiniai žmonės dažnai lygina jos poeziją su garsiąja „Matsuo“ romantikos baze ir filosofiniu kontempliatyviu požiūriu į meilę ir tėvynę.
Pagrindinis Ashalchi veikėjas yra romantiška mergina, kuri kelia sielą, tada jos širdis ir nuotaika priešakyje. Ashalchi Oka eilėraščiai rusų arba udmurtų kalbomis apeliuoja į vidinę harmoniją, žmogiškumą, meilę. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp Ashalchi ir daugelio kitų sovietinių rašytojų. Jos neapleido revoliucijos idėja ir nesileido į politinius šūkius, tačiau išliko ištikima sau per visą savo kūrybinę karjerą, kuriai ji taip patiko ne tik Udmurtijoje.
Vertimai
Susidomėjimas poetės namuose yra daugiau nei kuklus, tačiau užsienyje jos žodžiai yra įdomūs ir betarpiški. Taigi, jos eilėraščiai išversti ne tik į rusų kalbą, bet ir į vengrų, prancūzų, ukrainiečių, anglų ir daugelį kitų kalbų. Rusijoje poetės eilėraščiai ir jos pasakojimai buvo išversti ne kartą, vieni garsiausių yra G. Pagirevos, A. Smolnikovo vertimai.
Meilės eilėraščiai
Pagrindinė Ashalchi kūrybos vieta yra meilės tema. Ji be paliovos pabrėžia švelnius jausmus, kuriuos patiria jauna mergina. Viskas jos eilėraščiuose primena pirmosios meilės žavesį ir baimę. Ryškiausias šių jausmų atspindys yra eilėraštis „Drovumas“.
Tiesiog pasakyk, kad -
Aš turiu vieną trokštamą.
Jis man labai brangus, Širdis su juo nenuilstamai.
Ir kaip jūs norite bent kartą
Pasakyk tokį žodį
Tą valandą suprasti
Ką jam su visa savo siela aš
Aš stengiuosi ir noriu
Būti su juo amžinai, Bet aš vis dar tyliu
Glosto jo žvilgsnį.
Eilėraščiai apie tėvynę
Reikšmingą vietą kūrinyje užima eilėraščiai apie meilę tėvynei. Ne tik į savo tėvynę, bet ir į gimtąjį kraštą, namus, žemę, kurioje jie gimė ir užaugo, žmones, šviežiai nupjautą žolę. Tai ypač pabrėžiama „Gimtajame mieste, mano gimtajame krašte“.
Ne gražesnė už žemę
Nei gimtasis kraštas.
Kokia aš miela man visiems čia:
Šienavimas, miškai ir laukai!
Aš jų pasiilgau.
Ir bet kurioje kitoje pusėje
Žemė, kurioje ji gimė
Visur prisimenu.
