Literatūroje, interneto šaltiniuose ir tiesiog kasdienėje kalboje kartais pasitaiko posakis „Post factum“. Bet ar visi gerai žino, ką tai reiškia? Kada tikslinga vartoti? Ar įmanoma šią frazę pakeisti kitais žodžiais? Skaitykite daugiau apie tai ir dar daugiau.
Post factum: prasmė
Post factum (akcentuojant antrąjį skiemenį) Aiškinamasis rusų kalbos žodynas „Ožegova“ apibūdina kaip patvarią knygos išraišką, prieveiksmį. Pažodžiui tai reiškia „kai kažkas padaryta, nutiko, įvyko“.
Ši frazė yra pasiskolinta. „Post factum“ vertimas iš lotynų kalbos yra toks: „po to, kas įvyko“.
Tai daugiausia naudojama teismų praktikoje. Iš ten, beje, posakis virto įprasta kalba. Paprastai jie tai naudoja dokumentuose, kai tai yra išdėstymo, kažko projektavimo klausimas, kai jis jau yra sukurtas realybėje. Puikus pavyzdys: kažkas išdavė leidimą pirkti po fakto. T. y., Jis pirmiausia nusipirko, o paskui davė jam leidimą tai daryti.
Posakis „Post factum“ yra gana tinkamas pakeisti žodžiais, labiau pažįstamais mūsų ausims:
- tada;
- po;
- galų gale;
- po;
- atgaline data.
Naudokite išraišką
Tačiau, be teisinių dokumentų, posakis post factum tinka ir įprastoje kalboje. Tai aiškiai matyti keliuose pavyzdžiuose:
- Ar jūs jau informuosite mane apie tai iš anksto, o ne po fakto?
- Jis pasakojo, kad jo dienomis diskusijos vyko post factum, o ne prieš tris dienas iki egzamino.
- Ar kova su nusikaltimais yra žinia apie juos po fakto, o ne už jų padarymo prevenciją?
- Sužinojome naujienas po fakto, susitikime apie tai nekalbėjome.
- Kodėl jūs tai paaiškinate po fakto, kai jis nebeaktualus?
- Jis atkakliai ir toliau reaguoja į visus mano prašymus ex post.
- Net Natašos draugai sužinojo apie jos bendravimą su Danil po šio fakto.
- Taip, jūs atlikote ekspertizę, bet tai padarėte po fakto.
- Tai geriau pasakyti po fakto, o ne dabar.
- Deja, visos sėkmingos idėjos kyla galvoje po fakto, o ne tada, kai jos yra ypač aktualios.
Nepainiokite!
Dažnai galime rasti posakį „postscript“. Tai jokiu būdu nėra lygiavertis post factum pakaitalas.
„Postscriptum“ (lat.) - „parašyta po“, „po to, kas buvo pasakyta“. Jo rašymo tradicija kilusi iš šimtmečių gelmių, kai žmonės tarpusavyje bendrauja laiškais. Paprastai žinutės pabaigoje reikėjo „pasiimti atostogų“ ir paduoti savo parašą. Bet taip pat atsitiko, kad žmogus, visiškai parašęs laišką, prisiminė, kad nori adresatui pasakyti dar ką nors. Tada jis išsaugojo „PS Postcript“, kuris taip pat gali reikšti „po parašu“. Jei autorius buvo visiškai užmirštas, tada PPS nuėjo toliau (po parašu) ir net PPPS. Svarbu atsiminti, kad santrumpa „postscript“ nėra žodžio „parašas“ sinonimas. Taigi frazė "Maša, aš tave myliu. PS Vanya" bus neteisinga.
Prieš rašant informaciją, kuri nėra pagrindinio teksto tema, galima pateikti kitą PS. Pavyzdžiui, autorius draugui parašo išsamią istoriją apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti obelis. Bet tada jis staiga prisimena ką nors, kas neturi nieko bendra su sodininkyste. O dabar: "PS Koks tavo katės vardas? Aš visiškai pamiršau".
Runetėje iš pirmo žvilgsnio kartais naudojamas neva logiškas pašto indekso sinonimas - „Z. Z.“ Tačiau viskas paaiškinta paprastai: lotyniškos raidės P ir S yra rusiškos klaviatūros išdėstyme ant tų pačių klavišų, kaip ir Z ir S.
