Žmogus per visą savo egzistavimo laiką ne kartą padarė neigiamą poveikį aplinkai. Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, aplinkos katastrofos ėmė reikštis vis plačiau. Ryškus to patvirtinimas yra Meksikos įlanka. 2010 m. Pavasarį ten įvykusi katastrofa padarė nepataisomą žalą gamtai. Dėl to buvo užterštas vanduo, dėl kurio žuvo daugybė jūrų gyventojų ir sumažėjo jų populiacija.
Nelaimės priežastis buvo avarija prie „Deepwater Horizon“ naftos platformos, kuri įvyko dėl darbuotojų neprofesionalumo ir naftos bei dujų bendrovės savininkų aplaidumo. Dėl netinkamų veiksmų įvyko sprogimas ir gaisras, dėl kurio žuvo 13 žmonių, kurie buvo ant platformos ir dalyvavo įvykus avarijai. 35 valandą ugniagesiai gesino gaisrą, tačiau visiškai užblokuoti į Meksikos įlanką pilamą naftą buvo galima tik po penkių mėnesių.
Kai kurių ekspertų teigimu, per 152 dienas, per kurias iš šulinio išsiliejo nafta, į vandenį nukrito apie 5 mln. Barelių barelių. Per tą laiką buvo užterštas 75 000 kvadratinių kilometrų plotas. Po avarijos nukentėjo amerikiečių kariai ir savanoriai iš viso pasaulio, atvykę į Meksikos įlanką. Aliejus buvo renkamas rankiniu būdu ir specialiais indais. Kartu jiems pavyko iš vandens ištraukti apie 810 tūkst. Barelių degalų.
Sunkiausia buvo sustabdyti alyvos nutekėjimą, įdiegti kamščiai nepadėjo. Į šulinius buvo pilamas cementas, buvo pumpuojamas gręžimo skystis, tačiau visiškas sandarinimas buvo pasiektas tik rugsėjo 19 dieną, o avarija įvyko balandžio 20 dieną. Meksikos įlanka šiuo laikotarpiu virto labiausiai užteršta vieta planetoje. Buvo rasta negyvų 6 tūkstančių paukščių, 600 jūros vėžlių, 100 delfinų, daugelio kitų žinduolių ir žuvų.
Didžiulė žala buvo padaryta koraliniams rifams, kurie negali vystytis užterštame vandenyje. Bottlenozinių delfinų mirtingumas padidėjo beveik 50 kartų, ir tai toli gražu nėra visos avarijos naftos platformoje pasekmės. Žuvininkystė taip pat patyrė didelę žalą, nes Meksikos įlanka buvo uždaryta trečdaliui žvejoti. Nafta pateko net į pakrančių rezervatų vandenis, kurie buvo labai svarbūs migruojantiems paukščiams ir kitiems gyvūnams.
Nuo katastrofos praėjo treji metai, Meksikos įlanka po žalos pamažu atsigauna. Amerikos okeanologai atidžiai stebi jūrinės gyvybės, taip pat koralų, elgesį. Pastarieji pradėjo daugintis ir augti įprastu ritmu, kuris rodo vandens apsivalymą. Tačiau šioje vietoje buvo užfiksuotas vandens temperatūros padidėjimas, kuris galėjo neigiamai paveikti daugelį jūrų gyventojų.
Kai kurie tyrinėtojai teigė, kad katastrofos padariniai paveiks Golfo srovę, kuri daro įtaką klimatui. Iš tiesų paskutinės žiemos Europoje yra ypač šaltos, o pats vanduo trasoje sumažėjo 10 laipsnių. Tačiau mokslininkams dar nepavyko įrodyti, kad oro anomalijos yra susijusios būtent su naftos avarija.
