Leonido Veniaminovičiaus Volodarskio profesija nereiškia šlovės. Jis nėra dainininkas, ne aktorius, ne politikas, ne sportininkas, o vertėjas. Tačiau daugelis žmonių jį gerai pažįsta: jei jie to neprisimena savo veiduose, jie tikrai tai nustatys balsu. Būtent šis žmogus mums atvėrė užsienio kino pasaulį. Jis yra vienas iš pirmųjų piratų vertėjų Sovietų Sąjungoje, kuris paskelbė daugiau nei penkis tūkstančius filmų.
Biografija
Leonidas Volodarskis gimė 1950 m. Rugsėjo 20 d. Maskvoje. Jo tėvas Veniaminas Iosifovičius dėstė anglų kalbą M. Torezo užsienio kalbų institute, o jo motina Valentina Iosifovna mokykloje mokė vokiečių kalbą. Berniukas pasekė savo tėvų pėdomis, jau būdamas ketverių metų pradėjo mokytis anglų kalbos. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, jis įstojo į tą patį universitetą, kuriame dirbo jo tėtis. Be rusų kalbos, ji kalba keturiomis kalbomis: anglų, ispanų, prancūzų ir italų.
Jaunystėje Leonidas Volodarskis du kartus susilaužė nosį, per avariją ir muštynes, dėl kurių jo balsas įgijo būdingus bruožus - tapo nosies. Vėliau jis buvo vadinamas „vertėju su drabužių segtuku ant nosies“. Taip pat buvo legenda, kad jis, norėdamas išvengti KGB represijų, tyčia iškraipė savo balsą.
Filmų vertimai
1968 m. Leonidas Veniaminovičius pradėjo versti filmus ir dirbti kino festivaliuose. Kai aštuntojo dešimtmečio pabaigoje į rinką pateko vaizdo kasetės, vaizdo įrašų piratai ėmė naudotis jo paslaugomis. Dėl šios priežasties Volodarskis dažnai buvo kviečiamas į KGB, prokuratūrą ir policiją kaip liudytojas. Filmus jis išvertė pirmą kartą ir vienu metu.
Anot paties sinchronisto, jis nemėgsta žiūrėti filmo su jo vertimu. Daugelis režisierių ir filmų apžvalgininkų taip pat kritikuoja Leonido balsą ir pikį. Jų manymu, jam trūko artistiškumo, o nosies intonacijos neperduoda aktorių emocijų.
2000 metų
Filmus su Leonidu Volodarskiu kaip balso aktoriumi 2000-ųjų pradžioje turėjo žiūrėti kiekvienas suaugęs žmogus ir vaikas. 2001 m. Jis išvertė bendrą Rusijos ir Amerikos projektą „Gladiatrix“. 2002 m. Jis ištarė N. Lacissa paveikslą „Entuziastingas greitkelis“. 2004 m. Jis perskaitė balsą S. Marevo režisuotame seriale „Specialiosios pajėgos rusų kalba 2“.
2005 m., Rašytojo S. Lukjanenko iniciatyva, parašė T. Bekmambetovo filmo „Naktinis žiūrėjimas“ parodiją. Kūrinys vadinosi „Naktinis turgus“. Lukjanenko tai paaiškino sakydamas, kad nori padaryti humoristinį balsą, veikdamas prieš Gobliną.
2006 m. Leonidas Volodarsky perskaitė balsą „Stepanicho ispanų kelionėje“, rež. M. Voronkovas. 2008 m. Paskelbė T. Keosayano filmą „Miražas“. 2010 m. Jis sukūrė specialų autoriaus S. Stalonne juostos „The Expendables“ vertimą išleisti DVD ir „Blu-Ray“. Nuotraukoje sinchronizuotas menininkas mėgdžiojo senus VHS eros vertimus.
2012 m. Leonidas Veniaminovičius ištarė „Django Unchained“, o 2015 m. - pusvalandžio filmo „Kung Fury“ dubliavimą. Be to, jis sukūrė vaizdo žaidimo „Kančia“ ir serijos „Klientas visada miręs“ vertimą vienu balsu.
