Mes galime pasakyti „virėjas“ ir „virėjas“, tačiau šiuolaikiniam vyriškos lyties atstovui žodžiai „virėjas“ jau turi sunkumų. Šis žodis yra senesnis ir kažkada turėjo vyrišką „virėjo“ versiją. Ką reiškia žodis? Kokia jo reikšmė? Kas Rusijoje buvo vadinamas virėju? Kokios istorinės klaidos ir mitai yra siejami su šiuo žodžiu? Visa tai bus aptarta straipsnyje.
Žodžio „virėjas“ kilmė, jo reikšmė, apibrėžimas
Žodynuose pateikiamos šios žodžio interpretacijos:
- žodyne Ozhegova S.I. ir Shvedova N.Yu. „Virėjas“ yra tarnas virtuvėje, kuris ruošia maistą;
- sinonimų žodyne nurodomi tokie pakaitiniai žodžiai: tarnaitė, virėja, virėja, keptuvė, skudurė, tarnaitė, šarvai, virėja;
- D. N. Ušakovo žodyne „virėjas“ yra namų šeimininkas, kuris gamina patiekalus;
- Mažajame akademiniame žodyne tai yra virėjas, virėjas.
Manoma, kad žodis kilo iš lenkų „virėjas“, reiškiančio „virėjas“, „virėjas“. Jo kalba yra ukrainiečių, čekų, lenkų kalbomis.
Kas Rusijoje buvo vadinamas virėju
XIX amžiuje Rusijoje buvo madinga kviesti prancūzus, kurie save vadino „virėjais“ prancūzų stiliumi, į saugius namus ruošti maisto ruošimui, tačiau rusų ponai juos vadino „virėjais“. Dahl V.I žodyne „virėjas“ yra specialiai apmokytas asmuo, gaminantis maistą.
Tarnams buvo paruoštos baudžiauninkės ar samdinių moterys, kurias įpročiai vadino virėjais. Pažymėtina, kad XIX amžiuje žodis „virėjas“ jau buvo pasenęs ir nebuvo vartojamas kalboje, tačiau „virėjas“ vis dar buvo gana aktyviai vartojamas šnekamojoje kalboje.
Tie ponai, kurie negalėjo sau leisti prancūzų specialistų, buvo paruošti baudžiauninko ir, jei ji gamindavo ne prasčiau nei užjūrio virėjai, ji išdidžiai buvo vadinama „virėja“ arba „virėja“.
Virėjas, kuris ruošė maistą šeimininkams, buvo vadinamas baltuoju, o tarnui - juodu. Iš to seka, kad posakis „juodasis virėjas“ neturi nieko bendra su mistika. Šią sąvoką naudoja Tolstojus L. N. romane „Anna Karenina“.
