Žiniasklaidos funkcijos politikoje šiandien yra didžiulės ir daugialypės, tai leidžia kalbėti apie žiniasklaidą kaip apie kitą valdžios šaką. Būdami tiesioginiu svarbios informacijos platintoju, nešiotojais, jie daro gana didelę įtaką masėms. Dėl šios priežasties jie atlieka įvairias užduotis ir įgyja skirtingas funkcijas.
Žiniasklaida pirmiausia gauna, apdoroja ir perduoda informaciją apie svarbiausius valdžios ir žmonių įvykius. Šiuo atveju mes kalbame apie informaciją, kurioje, be kita ko, yra vertinimas ir komentarai, ir kuri turi socialinę reikšmę. Šios laikmenos funkcijos vadinamos informacinėmis.
Didelę reikšmę turi informacijos (fragmentiškos ar nuoseklios) gavimo būdas ir informacijos kokybė. Nuo to priklauso tolesnių politinių agentų veiksmų kvalifikacija. Šiuo atveju jie kalba apie švietimo užduotis, su kuriomis susiduria informacijos nešėjai ir skleidėjai. Žiniasklaidos funkcijos, be abejo, neapima gilaus ir sistemingo žinių įsisavinimo. Tam yra specialios institucijos. Nepaisant to, žiniasklaidos švietimo funkcija yra gana didelė. Paskleista informacija daro įtaką formuojant tam tikras pažiūras ir pozicijas, plečiant piliečių vertinimo ir pažinimo galimybes.
Reikėtų pažymėti, kad švietimo ir socialinės žiniasklaidos funkcijos yra gana glaudžiai susijusios. Be to, pirmosios dažnai virsta pastarosiomis. Politinė socializacija suprantama kaip tam tikrų normų, elgesio modelių ir bet kokių vertybių asimiliacija asmeniui. Dėl šios asimiliacijos vyksta adaptacija prie socialinės tikrovės. Remdamiesi gauta informacija, gyventojai pradeda formuoti nuomonę apie partijų, parlamento, vyriausybės ir kitų valdžios institucijų veiklą, taip pat apie kultūrinį ir ekonominį žmonių gyvenimą.
Didelės reikšmės visuomenės vystymuisi turi tokios žiniasklaidos funkcijos kaip kontrolė ir kritika. Kai kuriose šalyse žiniasklaida ir informacijos skleidėjai išsiskiria tam tikru neribotu jų galimybių pobūdžiu. Be to, tokiose valstijose žiniasklaidos kontrolės funkcijos yra labai veiksmingos, nes yra ne tik teisinis, bet ir moralinis tam tikrų įvykių ar asmenų vertinimas. Tokiais atvejais įstatymai ir viešoji nuomonė veikia kaip vertinimo kriterijai.
Demokratijose tiesioginė žiniasklaidos veiklos kontrolė vykdoma tik kraštutiniais atvejais, ekstremaliomis situacijomis (pavyzdžiui, karo metu). Kitose situacijose žiniasklaidos veikla yra gana savarankiška. Be to, dažnai žurnalistinių tyrimų dėka sudaromos specialios parlamentinės komisijos, priimami sprendimai, turintys didelę reikšmę visuomenės gyvenimui, prasideda baudžiamieji procesai. Daugelio analitikų teigimu, žiniasklaidos kontrolės funkcijos ypač reikalingos esant susilpnėjusiam valstybės kontrolės institucijų pasipriešinimui ar netobulumui.
Plačiausiai pasireiškianti žurnalistinė veikla demokratinėse šalyse. Žiniasklaida šiandien laikoma neatsiejama demokratinio funkcionavimo mechanizmo dalimi. Žiniasklaida suteikia įvairių grupių atstovams galimybę viešai reikšti savo nuomonę, ieškoti ir suburti bendraminčius, suvienyti juos su bendru įsitikinimu ir tikslais bei atstovauti aiškiai suformuluotiems interesams viešojoje nuomonėje. Kitaip tariant, žiniasklaida tam tikra prasme yra šaknys, per kurias bet kuri politinė struktūra gauna gyvybingumą. Vertinant visuomenės informavimo priemonių vaidmenį viešajame valstybės gyvenime, reikėtų nepamiršti šios struktūros sudėtingumo ir universalumo, o tai savo ruožtu daro didelę įtaką šio instituto keliamoms užduotims.
