Žmogaus veikla yra savotiška sąveikos su aplinkine tikrove forma. Tai sunki kategorija. Veikla yra žmogaus veikla, kurios rezultatas yra egzistencijos aplinkos ir paties žmogaus pertvarka. Tai yra asmenų veikla, vykdoma kolektyviai arba vienatvėje, atskirai su išoriniu pasauliu. Bet kad ir koks jis būtų, jo negalima nagrinėti atskirai, jo negalima pašalinti iš socialinių santykių, iš visuomenės gyvenimo. Ši sistema yra įtraukta į socialinių santykių sistemą, be kurios žmogaus veikla išvis neegzistuoja.
Panašumas su gyvūnais yra tas, kad žmogus taip pat prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, tačiau kardinalus skirtumas yra toks: jo veikla yra transformacinio pobūdžio. Todėl gyvūnai gyvena natūralioje aplinkoje, o žmonės - socialinėje aplinkoje, kuri yra jų sąmoningo darbo rezultatas, kur užmegzti daugybė ryšių: socialinių, politinių, ekonominių, teisinių ir kt. Gyvūnų pasaulyje tokie santykiai tiesiog neegzistuoja. Realybė, supanti žmones, yra jų kūrybos rezultatas.
Žmogaus veikla yra sutelkta dėl to, kad jis turi sąmonę. Kaip rezultatas, mes gauname tam tikrą rezultatą, kuris buvo galvoje. Tikslas turėtų atitikti galimybes. Viskas, kas padeda pasiekti tikslą darbo procese, vadinama įrankiais. Tik žmonės sugeba paveikti aplinką specialiomis priemonėmis.
Bet kokia žmogaus veikla turi motyvaciją, tai yra priežastis, kuri skatina jį veikti. Motyvas atsiranda veikiant poreikiams ir interesams. Pagrindinis motyvas yra noras patenkinti savo poreikius, pagrindinis žmogaus veiklos šaltinis.
Iš esmės žmogaus veikla yra padalinta į fizinę ir dvasinę. Fizinis yra įvairių gamtos ar viešųjų objektų virsmas. Dvasinis yra pakeisti žmogaus sąmonę.
Praktinė veikla - tai praktinis aplinkos ir visuomenės, taip pat ir paties žmogaus, pasikeitimas. Tik gamtos transformacija yra materialioji ir gamybinė, o visuomenės transformacija yra socialinė ir organizacinė veikla.
Žmogaus pažintinė veikla yra daugialypė ir įvairi. Yra vertybių suvokimas, kuris pasireiškia ideologijoje ir pasaulėžiūroje. Žmogus sugeba susikurti materialias ir dvasines vertybes, tai yra, įsitraukti į kūrybą. Tačiau žmogaus elgesio motyvai yra ne tik sąmoningi, bet ir nesąmoningi. Kūryboje ypatingas vaidmuo skiriamas intuicijai.
Norint visaverčiai egzistuoti visuomenėje, būtinos įvairios veiklos sferos. Taip pat žmonės, kurie skiriasi savo savybėmis, renkasi tam tikrą sritį, artimesnę jiems.
Žmogaus veiklos sferos yra aštuonios:
- Pedagogika. Supažindina žmones su socialinėmis vertybėmis. Tai apima visuomenės formavimąsi, pradedant darželiais ir baigiant aukštojo mokslo įstaigomis. Tuo užsiima pedagogai, mokytojai.
- Valdymo sritis. Apima visas įmonės valdymo organizacijas. Tuo užsiima vadovai, valdininkai, valstybės tarnautojai.
- Mokslas. Naujų laimėjimų, skirtų padaryti pasaulį geresnį, kūrimas. Mokslininkai tuo užsiima.
- Menas Dvasinių vertybių kūrimas. Tuo užsiima menininkai, rašytojai, poetai, menininkai.
- Ekologija Skirta pagerinti gyvenimo kokybę. Tuo užsiima tyrimų institutai, ministerijos, įvairios asociacijos.
- Ekonomika. Padidėjęs materialinis turtas. Tuo užsiima bankininkai, verslininkai, darbuotojai.
- Medicina. Ji raginama gerinti žmonijos būklę: tai ligoninės, poliklinikos ir kitos sveikatą gerinančios įstaigos; tuo užsiima gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai.
- Kūno kultūra. Tai yra gyvenimo būdas. Tuo užsiima ir sportininkai, ir paprasti piliečiai.
