Daina iš filmo „Deimantinė ranka“, girianti kiškius, kurie pjauna žolę, tapo išties populiari. Iš tikrųjų Rusijos platybėse praktiškai nėra žmonių, kurie to nežinotų iš širdies. Tačiau praktiškai nėra žmonių, kurie galėtų aiškiai atsakyti į klausimą: „Pabandykite žolę - kas tai?“
Bendrosios aplinkybės
Kiekvienas gali suformuluoti, ką reiškia sparnuota išraiška: „žolė“ - šiaip ar taip, rusiškai. Gal todėl daina sovietmečio širdyse rado tokį karštą atsakymą. Iš tikrųjų - mėgstama taktika: metodiškai šienaukite augaliją ir negalvokite apie šio žiauraus pasaulio siaubą. Viskas kažkaip išsisprendžia savaime. Beje, posakis „žolė“ atsispindi liaudies mene ir kituose darbuose. Pavyzdžiui, daug mažiau garsus, bet galbūt gilesnis ir tragiškesnis Sergejaus Nikonenko filmas. Siužetas grindžiamas konfliktu tarp darbingo, bet įprasto Stepano ir jo romantiškai mąstančios žmonos Lidijos. Kaip įprasta, horizonte pasirodo didvyris meilužis Vadimas, kuris Lydiją paverčia kitu gyvenimu. Niekam nebus staigmena, kad Stepanas laimės nelygioje kovoje - jis nesistengia suvokti nesuprantamo, tačiau su ramia siela daro savo darbą, todėl yra situacijos šeimininkas. Puiki rusų „žolė“. Tik kodėl žolė? O iš kur atsirado „tryn“? Smalsiausieji turėjo kreiptis į įvairius informacijos šaltinius. Ir jie nerado apibrėžto atsakymo. O Ušakovo aiškinamasis žodynas pateikia tokį apibrėžimą: tryn-grass - tai, ko neverta dėmesio, tušti.
Iš kur kilo vardas
Pagal biologinę klasifikaciją augalų, turinčių pavadinimą „tryn“ arba „tryn-grass“, nėra. Taip pat nebuvo įrodymų, kad toks slapyvardis kokiam nors augalui buvo priskirtas šnekamosios kalbos lygmenyje. Belieka ieškoti etimologinės kilmės. Pirmiausia bandysime pasirinkti fonetines asociacijas: tryn - tyn, drin.
- Tynas - senais laikais tvoros pavadinimas. Jei derinsite šias sąvokas kartu, gausite žolę, auginančią tvorą, tai yra piktžolę.
- Drin yra lazda, paprastai naudojama ginklų kontekste. Tai yra, tam tikra augalo dalis, kurios stiebas yra labai tankus, beveik sumedėjęs. Negalite atsisakyti tokios rankos - reikia su ja kovoti iškart, todėl ši galimybė atrodo mažai tikėtina.
- Rusų kalboje yra ir priebalsių veiksmažodžių, pavyzdžiui, „tryndet“ - kalbėti tuščiai, nenaudoti kalbėtis. Reikšmė yra beveik tokia pati, kaip nurodyta aiškinamajame žodyne.
- Senojoje rusų kalbos versijoje taip pat buvo naudojamas žodis „trinti“, kuris reiškia „trinti“, taigi viename iš variantų „trinti žolę“ yra šiukšlės, tai, kas liko iš tarkuotos žolės; žodžiu, šiukšliadėžė, nenaudingas daiktas.
Pažvelkime į šaltinius: „bandos žolės“ sąvoka rusų kalboje vartojama nuo senų senovės. Nepaisant to, su šiuo vardu susiję šakniniai žodžiai nebuvo išsaugoti mūsų literatūroje. Gal tai atsirado iš kažkur išorės?
Ką mums pasakys užsieniečiai
Piešdami paraleles su kitomis kalbomis, galite rasti keletą tinkamų analogijų.
- Sanskritas (neinicijuotai - senovės indų kalba) - žodis „trna“ reiškia „žolė“. T. y., Gaunama „bandos žolės“ sąvoka - tai kalbinis tiltas tarp dviejų, beje, susijusių kalbų. Vienas ir tas pats dalykas dviejose tarmėse: tai yra trin, ta žolė yra ta pati. Vėl išėjome į pažįstamą kelią.
- Etruskų kalba mums žodį „trine“ suteikia taip pat, kaip ir ankstesniu atveju - žolė. Komentarai nereikalingi.
- Bulgarų kalba siūlo praktiškai panašų žodį: „tintrava“ - piktžolė. Nors rusų ir bulgarų kalbos yra tokios artimos, sunku patikimai pasakyti, kas pasiskolino kažkieno žodį.
