Gamtos reiškiniai yra įprasti, kartais net antgamtiniai klimato ir meteorologiniai įvykiai, natūraliai vykstantys visuose planetos kampeliuose. Tai gali būti nuo vaikystės pažįstamas sniegas ar lietus arba neįtikėtini destruktyvūs ugnikalnių išsiveržimai ar žemės drebėjimai. Jei tokie įvykiai vyksta atokiau nuo žmogaus ir nepadaro jam turtinės žalos, jie laikomi nesvarbiais. Niekas to nesureikšmins. Kitu atveju žmonija pavojingus gamtos reiškinius laiko stichinėmis nelaimėmis.
Tyrimai ir stebėjimas
Žmonės būdingus gamtos reiškinius pradėjo tyrinėti dar antikos laikais. Vis dėlto šiuos stebėjimus buvo įmanoma susisteminti tik XVII amžiuje, netgi buvo suformuota atskira mokslo šaka (gamtos mokslai), tirianti šiuos įvykius. Vis dėlto, nepaisant daugybės mokslinių atradimų, iki šiol kai kurie gamtos reiškiniai ir procesai yra menkai suprantami. Dažniausiai matome konkretaus įvykio pasekmes ir galime tik spėlioti bei statyti įvairias teorijas apie pagrindines priežastis. Daugelio šalių tyrėjai stengiasi numatyti jų atsiradimą, o svarbiausia - užkirsti kelią galimam jų atsiradimui ar bent jau sumažinti gamtos reiškinių padarytą žalą. Ir vis dėlto, nepaisant visų tokių procesų griaunamosios galios, žmogus visada išlieka žmogumi ir siekia jame rasti kažką gražaus, pakylėto. Kuris gamtos reiškinys labiausiai užburia? Jie gali būti ilgai išvardyti, tačiau turbūt reikėtų atkreipti dėmesį į tokius kaip ugnikalnių išsiveržimai, tornadai, cunamiai - jie visi yra gražūs, nepaisant sunaikinimo ir chaoso, kuris liko po jų.
Oro reiškiniai
Gamtiniai reiškiniai apibūdina orą su jo sezoniniais pokyčiais. Kiekvienas sezonas išsiskiria savo renginių rinkiniu. Taigi, pavyzdžiui, pavasarį stebimi šie oro reiškiniai: sniego tirpsmas, potvynis, perkūnija, debesys, vėjas, lietus. Vasarą saulė planetai suteikia begalę šilumos, palankiausi šiuo metu natūralūs procesai: debesys, šiltas vėjas, lietus ir, žinoma, vaivorykštė; bet gali būti stiprus: perkūnija, kruša. Rudenį keičiasi oro sąlygos, krenta temperatūra, dienos tampa debesuota, su lietumi. Šiuo laikotarpiu vyrauja šie reiškiniai: rūkas, lapų kritimas, audra ir pirmasis sniegas. Žiemą augalų pasaulis užmiega, kai kurie gyvūnai eina žiemoti. Dažniausiai pasitaikantys gamtos reiškiniai: užšalimas, pūga, pūga, sniegas, ant langų atsiranda šalčio modeliai.
Visi šie įvykiai mums įprasti, ilgą laiką į juos nekreipėme dėmesio. Dabar pažvelkime į procesus, kurie primena žmonijai, kad tai nėra visko vainikas, o Žemė planeta tam tikrą laiką tik saugojo.
Gamtiniai pavojai
Tai yra ekstremalūs ir sunkūs klimato ir meteorologiniai procesai, vykstantys visose pasaulio vietose, tačiau kai kurie regionai, palyginti su kitais, laikomi labiau pažeidžiamais tam tikro tipo įvykiams. Natūralūs pavojai tampa katastrofomis, kai sunaikinama infrastruktūra ir žūsta žmonės. Šie nuostoliai yra pagrindinės kliūtys žmonijos vystymuisi. Tokių kataklizmų beveik neįmanoma išvengti, liko tik laiku numatyti įvykius, siekiant išvengti aukų ir materialinės žalos.
Tačiau sunkumas slypi tame, kad pavojingi gamtos reiškiniai gali atsirasti skirtingu mastu ir skirtingu metu. Tiesą sakant, kiekvienas iš jų yra unikalus savaip, todėl jį numatyti labai sunku. Pavyzdžiui, staigūs potvyniai ir tornadai yra destruktyvūs, tačiau trumpalaikiai, paveikiantys palyginti mažus plotus. Kitos pavojingos nelaimės, pavyzdžiui, sausros, gali vystytis labai lėtai, tačiau paveikti visus žemynus ir visus gyventojus. Tokios nelaimės trunka keletą mėnesių, o kartais ir metus. Norint kontroliuoti ir numatyti šiuos įvykius, kai kurioms nacionalinėms hidrologinėms ir meteorologinėms tarnyboms bei specialiems specializuotiems centrams buvo paskirta užduotis ištirti pavojingus geofizikinius reiškinius. Tai apima ugnikalnių išsiveržimus, pelenų pernešimą oru, cunamius, radioaktyviąją, biologinę, cheminę taršą ir kt.
Dabar leiskite mums išsamiau apsvarstyti kai kuriuos gamtos reiškinius.
Sausra
Pagrindinė šios nelaimės priežastis yra kritulių trūkumas. Sausra labai skiriasi nuo kitų stichinių nelaimių lėtai vystantis, dažnai jos pradžią slepia įvairūs veiksniai. Pasaulio istorijoje yra užfiksuoti net atvejai, kai ši nelaimė tęsėsi daugelį metų. Sausra dažnai sukelia bauginančias pasekmes: pirma, vandens šaltiniai (upeliai, upės, ežerai, šaltiniai) išdžiūsta, daugelis pasėlių nustoja augti, tada žūsta gyvūnai, paplitusi tikrovė tampa bloga sveikata ir netinkama mityba.
Atogrąžų ciklonai
Šie gamtos reiškiniai yra labai mažo atmosferos slėgio zonos virš subtropikų ir atogrąžų vandenų, sudarančios kolosalią besisukančių griaustinių ir vėjų sistemą, kurios skersmuo yra šimtai (kartais tūkstančiai) kilometrų. Paviršinių vėjų greitis tropinio ciklono zonoje gali pasiekti du šimtus kilometrų per valandą ir net daugiau. Dėl vėjo sukelto žemo slėgio ir bangų sąveikos dažnai kyla pakrančių audros - tai milžiniškas vandens kiekis, išplautas krante su didele jėga ir dideliu greičiu, kuris visas nusiplauna kelyje.
Oro tarša
Šie gamtos reiškiniai atsiranda dėl kataklizmų (ugnikalnių išsiveržimai, gaisrai) ir žmogaus veiklos (pramonės įmonės, transporto priemonės ir kt.), Susikaupusių ore kenksmingų dujų ar medžiagų dalelių. Tamsa ir dūmai atsiranda dėl gaisrų neišvystytose žemėse ir miškuose, taip pat deginant pasėlių likučius ir kirtimus; be to, dėl susidarančių vulkaninių pelenų. Šie orą teršiantys elementai turi labai rimtų padarinių žmogaus organizmui. Dėl tokių nelaimių sumažėja matomumas, sutrinka kelių ir oro transporto veikla.
Dykumos skėriai
Tokie gamtos reiškiniai daro didelę žalą Azijoje, Viduriniuose Rytuose, Afrikoje ir Europos žemyno pietinėje dalyje. Kai aplinkos ir oro sąlygos skatina šių vabzdžių dauginimąsi, jie dažniausiai sutelkia dėmesį į mažus plotus. Tačiau padidėjus skėrių skaičiui, ji nebėra individuali būtybė ir virsta vienu gyvu organizmu. Iš mažų grupių susidaro didžiuliai pulkai, judantys ieškodami maisto. Tokio žiovio ilgis gali siekti dešimtis kilometrų. Per dieną jis gali įveikti iki dviejų šimtų kilometrų atstumą, nušluodamas visą augaliją, esančią jos kelyje. Taigi viena tona skėrių (tai yra maža pakuotės dalis) per dieną gali suvalgyti tiek maisto, kiek suvalgo dešimt dramblių ar 2500 žmonių. Šie vabzdžiai kelia grėsmę milijonams ganytojų ir ūkininkų, gyvenančių pažeidžiamoje aplinkoje.
Trumpalaikiai liūtys ir potvyniai
Šie gamtos reiškiniai gali įvykti bet kur po gausių kritulių. Bet kurios upių salos yra lengvai pažeidžiamos potvynių, o smarkios audros sukelia potvynius. Be to, trumpalaikiai potvyniai kartais būna net po sausros, kai ant kieto ir sauso paviršiaus, per kurį vandens srovė negali patekti į žemę, patenka labai gausios liūtys. Šiems gamtos įvykiams būdinga daugybė rūšių: nuo greitų mažų potvynių iki storo vandens sluoksnio, apimančio plačias teritorijas. Juos gali sukelti tornadai, smarki perkūnija, musonas, ekstratropiniai ir atogrąžų ciklonai (jų stiprumas gali padidėti dėl veikimo šiltoje El Niño srovėje), tirpstantis sniegas ir ledo strigtys. Pakrantės zonose dėl cunamių, ciklonų ar kylančio upių vandens lygio dėl neįprastai didelių potvynių audros dažnai sukelia potvynius. Didžiųjų teritorijų potvynius po užtvankos užtvankomis dažnai sukelia upių potvyniai, kuriuos sukelia tirpstantis sniegas.
