Potencialus BVP yra valstybės vidaus produktas, kuris gali būti gaunamas maksimaliai, visiškai išnaudojant turimus išteklius.
Ši sąlyga vadinama visišku užimtumu. Yra dar viena koncepcija - realus BVP, kurio formavimui gamintojai sukuria ir tam tikru metu parduoda reikiamą kiekį produktų įvairiais kainų lygiais. Analizuojant makroekonominius rodiklius, įprasta atskirti ilgalaikius ir trumpalaikius laikotarpius. Taigi ilgalaikį ūkio subjektų elgesį galima apibūdinti klasikiniu modeliu. Laisva rinka be vyriausybės įsikišimo automatiškai užtikrina išteklių naudojimą gamyboje, o tai lemia potencialaus BVP pasiekimą.
Potencialaus BVP vertė nustatoma atsižvelgiant į turimų technologijų ir išteklių kiekį, tačiau jis gali nepriklausyti nuo kainų lygio. Štai kodėl bendro ilgalaikio tiekimo kreivė yra vertikali.
Potencialus BVP laikosi pinigų neutralumo dėsnio. Taigi vertikali kreivės kryptis rodo produkcijos saugumo laipsnį tokio BVP lygyje, atsižvelgiant į rinkos jėgas ir ilgalaikę konkurenciją. Tokiu atveju kainų lygis gali turėti skirtingas vertes ir priklausyti nuo grynųjų pinigų kiekio ekonomikoje. O kita šio ekonominio dėsnio pusė yra ta, kad kai yra didelis pinigų išmetimas, galima atsekti aukštas kainas, o ilgalaikiam planavimui pinigų pasiūla daro įtaką ir kainoms, ir gamybos apimčiai.
Didėjant išteklių skaičiui ekonomikoje, atsekiama technologinės pažangos raida ir atitinkamai didėja potencialus BVP, o jo kreivė grafike turėtų pasislinkti į dešinę. Bet sumažinus išteklius ar techninę regresiją, viskas turėtų vykti atvirkščiai.
Nemažai ekonomistų mano, kad BVP (faktinis ir potencialus) gali atspindėti ilgalaikį makroekonomikos laikotarpį. Be to, rinka gana sėkmingai pašalina pirmojo tipo vidaus produkto nukrypimus nuo antrojo tipo.
Tačiau šiuolaikiniai ekonomistai padarė išvadas apie trumpą laikotarpį (ketvirtis gali būti pavyzdys), kai klasikinis požiūris į pinigų neutralumą neveikia. Kitaip tariant, bet kokie pinigų pasiūlos pokyčiai daro didelę įtaką kainų lygiui ir potencialiam BVP. Šio teiginio dėka atsirado nauja koncepcija - trumpalaikis BVP, atspindintis dinamiką, kurios bendro pasiūlos kreivė tampa ne vertikaliai, o horizontaliai.
Tokia kreivė atspindi galimybę padidinti verslo subjektų galimybes gaminti produkciją tam tikru kainų lygiu. Šis faktas patvirtinamas, kai pastebimas faktinio BVP atsilikimas nuo jo galimo lygio. Kitaip tariant, vidaus ekonomika veikia ne visu pajėgumu.
