Puiki ir galinga rusų kalba! Tai puikiai derina ne tik sudėtingas konstrukcijas, tikrovės, visuomenės ar Dievo egzistavimo paaiškinimus Michailovskio, Berdiajevo ar Solovjovo darbuose, bet ir paprastų liaudies posakių bei patarlių grožį ir paprastumą. Ryškus to pavyzdys yra protinga frazė: „Gyvenk ir mokykis“. Šie keturi žodžiai turi ne tik aukštą moralinę prasmę, bet ir suteikia erdvės filosofiniams samprotavimams.
Sociologinis požiūris į patarlę
Patarlės „Gyvenk ir mokykis“ reikšmė yra ta, kad nesvarbu, koks žmogus yra patyręs, jis visada turi mokytis iš savo klaidų. Šios frazės variantas yra ir dar viena patarlė: „Gyvenimas išmokys“. Sociologiniu požiūriu šios frazės parodo, kad asmens socializacijos ar adaptacijos visuomenėje procesai niekada nesibaigia vaikystėje. Jie tęsiasi net tada, kai mes senatvėje sėdime ant suoliuko prie įėjimo ir žiūrime, kaip kažkur skraido gyvenimas. Tai prieštarauja vieno žinomo austrų psichoanalitiko, kuris juokauja ir juokingomis istorijomis pasakoja taip dažnai, kaip leitenantas Rževskis, filosofijai. Tai apie Sigmundą Freudą.
Kaip reaguotų Sigmundas Freudas?
Žinoma, žinomas mokslininkas pateks į kvailumą, jei bandysime jam įrodyti, kad frazė „šimtmetis gyvas - mokykis amžiaus“ reiškia ne šiaip sau įprastą. Tai neturi kvapo kaip truizmas ir smulkmenos. Faktas yra tas, kad Freudas, kaip ir daugelis bihevioristų, manė, kad bet kokio žmogaus sąmonė formuojasi tik vaikystėje. Ne veltui pats garsus austras pasakė, kad „Viskas yra nuo vaikystės“, o pilnametystė yra kova su vaikų kompleksais, baimėmis ir neurozėmis. Iš kur austrai supranta puikią rusų dvasią?
Erikas Eriksonas ir patarlės prasmė
Nuo XX amžiaus pradžios praėjo labai daug laiko, ir tokie mokslininkai kaip Anthony Giddensas, Jürgenas Habermasas, Erichas Frommas ir kiti socialiniai filosofai atrado, kad žmogus visą gyvenimą mokosi pasaulio ir savęs jame. Frazė „Gyvenk, mokykis“ yra puiki Erico Ericksono darbo santrauka. Amerikos psichoanalitikas nustatė aštuonis žmogaus gyvenimo etapus. Kiekviename etape žmogus išgyvena krizę. Taigi pirmasis „oralinis etapas“, trunkantis pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, formuoja pasitikėjimą motina ir pasauliu. Jau penktame etape jaunas žmogus (13–21 metų) turi seksualinę ir socialinę tapatybę. Pasirodo gyvenimo apsisprendimas. Paskutiniame, aštuntajame etape, kuris vadinamas brandos arba „ego integracijos-nevilties“ metu, žmogus išsiugdo požiūrį į mirtį, jaunystę, priklausymą kartai, žmoniją.
Garsusis laiškas „… ir mirti kvailys“
Ši patarlė ne visada išreiškia teigiamą požiūrį į pažinimą ir norą sužinoti tam tikras tiesas. Taigi vienas žiniaraštis drastiškai pakeičia visos žmonių žinutės prasmę: „Gyvenk šimtmetį, išmok šimtmetį ir tu mirsi kvailys“. Nė vienas daugiau ar mažiau protingas sociologas bet kokiu atveju nesutiks su tokia fraze. Kadangi, kaip jau minėjome aukščiau, gyvenimas yra pažinimo procesas. Kiekvieną dieną sėdėdami namuose priešais televizorių ar prašmatnioje teatro fojė, eidami į darbą ar studijas, kalbėdami su draugais ar slepdamiesi po viršeliais, skaitydami knygą, mes išmokstame kažko naujo. Tai gali būti kultūrinis ar socialinis kodas, leidžiantis mums ne tik bendrauti, bet ir užimti tam tikrą vietą socialinėje hierarchijoje. Tai gali būti Žemės įstatymų pažinimas per chemiją, fiziką arba epistemologinių atsakomybės, sąžiningumo, tiesos ir klaidingumo kategorijų pažinimas per filosofiją. Tačiau ne kiekvienas bendravimas, kaip ir kiekviena knyga, suteikia žmogui proto. Kartais mes įstrigome monotonijoje ir tautologijoje. Mes skaitome tą patį dalyką, kalbame ta pačia proga. Ir štai priežodžio papildymas jau turi svorio. Bet ar tai galima vadinti vertu gyvenimu? O. A. Donskikhas mano, kad konformizmas yra orumo priešingybė.
Daugelis rašytojų gali rasti atsakymą į klausimą, ką jis reiškia: „Gyvenk šimtmetį, išmok šimtmetį“. Šiukšinas savo pasakojime „Kosmosas, nervų sistema ir riebus aliejus“ kontrastuoja su konservatyviu senuku Jegoru Kuzmičiumi, tam tikro amžiaus Ivanu Kvailiu ant krosnies, besivystančiu moksleiviu, kuris užduoda sau mokslinius klausimus. Pagrindinė šios istorijos mintis yra „mokytis niekada nevėlu“.
Ryškūs patarlės iš kino pasaulio pavyzdžių
Masiniame mene ši idėja buvo iškelta milijonus kartų. Pakanka prisiminti tokius Holivudo filmus kaip „Dalaso pirkėjų klubas“, „Socialinis tinklas“, „Forrest Gump“ ar „Personalas“. Komedijos filme „Šūviai“ siužetas pasakoja apie du jaunus žmones, įpratusius pardavinėti brangius laikrodžius. Tačiau atėjo laikas internetui ir „pardavėjams“, kaip jie paprastai vadinami, pasirodė, kad jie nėra tokie paklausūs. Tada mūsų herojai turėjo išeiti, persikvalifikuoti, parodyti nemažą išradingumą. Jie nusprendė išvykti stažuotis į didžiausią kompaniją pasaulyje. O jos vardas yra „Google“. Tikėdamiesi įsidarbinti įmonėje, jie pradėjo mokytis naujų dalykų ir savo idėjas, mąstymo būdus bei gyvenimo būdą pristatyti interneto kompanijų pasauliui. Taigi patarlė „Gyvenk ir mokykis“ taikoma ne tik asmenims, bet ir didelėms įmonėms, kurios turi prisitaikyti prie šiuolaikinių realijų.
Kaip žinote, IKEA anksčiau pardavinėjo degtukus, tačiau dabar tai yra Švedijos milžinas, kurio baldus galima rasti bet kuriuose namuose. Istorija žino daugybę tokių dalykų valstybiniu lygiu. Šalys skolinasi viena kitos patirtį ir tobulėja. Taigi, Kinija pasiskolino kapitalistinį verslo būdą, tačiau tuo pat metu paliko savo socialistinę sistemą. Ir dabar Kinijos Liaudies Respublika teigia esanti dar viena supervalstybė.
