Lee Xi Tsin yra išgalvotas pilotas, sunaikinęs japonų lėktuvus Kinijoje, taip pat amerikiečių sprogdintojus per Vietnamo ir Korėjos karus. Visų pirma, mes kalbame apie Korėjos, Japonijos-Kinijos ir Vietnamo karus. Pakartotinai jis tapo anekdotų, dainų, klasikinio karinio folkloro herojumi. Šiame straipsnyje mes kalbėsime apie jo atsiradimo istoriją, esamas legendas, galimus prototipus.
Aprašymas
Pilotas Li Si Tsynas pirmą kartą pasirodė armijos folkloruose maždaug XX amžiaus 50-aisiais. Jo vardas yra savotiška rusiškos pavardės Lisitsyn literatūra, perdaryta Rytų Azijos būdu.
Li Xi Tsyn yra naudojamas kaip kiniškas pavadinimas, kuris nėra būdingas nei Vietnamas, nei Korėja. Iš tautosakos matyti, kad šis herojus numušė amerikiečių lakūną danguje virš Vietnamo. Vietnamiečiai sako, kad numušė priešą, kuris nukentėjo nuo savo tautiečio, tačiau dauguma šaltinių nurodo, kad pilotas Li Si Tsin kalba rusiškai.
Išvaizdos istorija
Greičiausiai šios legendos atsiradimo istorija siekia 1938 m., Kai sovietų vadovybė, priešpriešoje su Japonija, nusprendė suteikti karinę pagalbą Kinijai. Tai buvo Kinijos ir Japonijos karas, kuris tęsėsi nuo 1937 iki 1945 metų, kol imperija buvo visiškai atsiduota.
Pažymėtina, kad dėl diplomatinių priežasčių ši pagalba nebuvo skleidžiama žiniasklaidoje ir nebuvo reklamuojama. Tuo pat metu 1939 ir 1940 m. Buvo išleistos dvi knygos, kuriose aprašyti sovietų kariškių veiksmai Kinijos teritorijoje. Vienas jų buvo vadinamas Kinijos sparnais. Karinio piloto užrašai buvo priskirti kapitonui Wang Xi, o antrasis buvo Kinijos pilotų užrašai, autorius Fyn Yu-ko.
Tiesą sakant, pirmąjį parašė sovietų žurnalistas-internacionalistas Jurijus Aleksandrovičius Žukovas, o antrąjį - kitas žurnalistas - Jurijus Michailovičius Korolkovas. Visi šiose knygose paminėti sovietų lakūnai buvo veisiami kinų vardais. Pavyzdžiui, Wang Yu-shin, Li Xi Tsun, Hu Be-nho. Taigi buvo paskirti Vaniušinas, Lisitsynas, Gubenko.
Armijos tautosakos plėtra
Anekdotai apie šį išgalvotą personažą armijos folklore pasirodė 50-aisiais. To priežastis buvo dar vienas užslėptas Sovietų Sąjungos dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose kitų valstybių teritorijoje. Tada jie prisiminė Li Si Tse.
Sovietų karinių ekspertų buvimas buvo slepiamas. Jų dalyvavimas kariniuose susirėmimuose, taip pat tikruose oro mūšiuose, niekada nebuvo patvirtintas oficialiu lygiu. Tuo pačiu metu patys lakūnai, kurie buvo sovietinio oro korpuso Korėjoje dalis, buvo neatskleidžiami. Toje pačioje pozicijoje buvo ir kariniai patarėjai, patarę tautinėms armijoms tų partijų, kurios palaikė sovietų vadovybę.
Pavyzdžiui, tris kartus Sovietų Sąjungos didvyris Ivanas Kozhedubas, buvęs tarp kautynių Korėjos teritorijoje dalyvių, teigė, kad šiuo laikotarpiu turėjo slapyvardį Krylov. Kartu jis priminė, kad visa ši maskuotė buvo taikoma tik ramioje aplinkoje. Kai kilo tikras mūšis, visi iškart pamiršo slapyvardžius ir sąmokslą, remdamiesi tikraisiais vardais.
Pepeljajevo atsiminimai
Remiantis Sovietų Sąjungos didvyrio Jevgenijaus Pepeljajevo, kuris taip pat dalyvavo Korėjos kare, prisiminimais, sovietų lakūnai skraidė su Korėjos identifikavimo ženklais Kinijos uniformoje. Pats Kozhedubas atrinko tuos, kurie turėjo fronto linijų patirties, taip pat tuos, kurie gerai įvaldė naikintuvą „MiG-15“. Pilotai buvo apsirengę kinų savanorių pavidalu, buvo išduoti dokumentai su užrašytais kinų vardais ir pavardėmis, įskaitant Li Xi Qing.
Šios priemonės buvo imtasi, kad sovietų intervencija nesukeltų JT ir pasaulio bendruomenės protestų ir smerkimų.
Vėliau iš karinių atsiminimų tapo žinoma, kad laikui bėgant lakūno Li Si Čingo vardas tapo madingu ir plačiai paplitusiu slapyvardžiu daugumai kariškių iš Centrinės Azijos. Visų pirma tai pasakyta Andrejaus Petukhovo knygoje „Tarnavimo atmintis“, Boriso Kudajevo atsiminimuose „Vertėjai“.
Fantomas
Laikui bėgant pasirodė sovietinė daina apie Lee Si Tse. Jos autorius liko nežinomas. Ji buvo skirta Vietnamo karui.
Šis darbas pagrįstas gandais apie mūsų lakūnų dalyvavimą karo veiksmuose Šiaurės Vietnamo pusėje. Sovietų Sąjunga netiesiogiai patvirtino karinės-techninės pagalbos sąjungininkams teikimą nuo 1965 m., Tačiau kategoriškai neigė tiesioginį visą darbo dieną dirbančių kariškių dalyvavimą karo veiksmuose. Remiantis sovietų vadovybės pareiškimu, buvo įtrauktos tik priešlėktuvinių raketų sistemos.
Išsamų dainos apie lakūną Li Si Tsyn, pavadintą „Phantom“, tyrimą atliko filologas ir žurnalistas Rustamas Fakhretdinovas, kuris pats pasivadino kūriniais apie šiuolaikinę liaudies dainų folklorą.
Fakhretdinovas rašo, kad šios dainos priklausymas šiuolaikiniam folklorui yra akivaizdus, nes nė vienas jos atlikėjas niekada nebuvo oficialiai deklaravęs savo poezijos autorystės. Šiuo atveju yra bent penkios jo įgyvendinimo galimybės.
Dainos šaknys
Filologas mano, kad vienas iš jo variantų buvo sukurtas ne vėliau kaip aštuntajame dešimtmetyje, nes (pasak Fakhretdinovo) kompozicijai iš pradžių buvo panaudotas 20-ojo dešimtmečio vagysčių gatvės baladės „Gop with bite“ motyvas.
Dainą apie vietnamiečių lakūną Li Xi Tsyn plačiausiai atliko Rusijos roko grupė „Chizh & Co.“ Manoma, kad jis tapo labai populiarus dėl to, kad autorius perdarė originalų liaudies motyvą, kurį sukūrė Sergejus Chigrakovas ir jo komanda.
Pirmoji šlovės banga dainai „Phantom“ atėjo daug anksčiau, iškart po Vietnamo karo pabaigos.
Sovietų ir Rusijos roko atlikėjai jai suteikė antrą gyvenimą. Dar prieš Chigrakovą jį atliko kitos tos pačios krypties grupės. 1989 m. Daina „Phantom“ buvo išleista albume pavadinimu „Summer It Bee“ kaip Jegoro Letovo projekto „Komunizmas“ dalis, tada to paties pavadinimo kūrinį įrašė grupė „Cherry Orchard“. Tai įvyko 1993 m.
Garsiausia Chizho atliktos dainos „Phantom“ versija pasirodė 1996 m. „Erogenous Zone“ albume.
Kompozicijos turinys
Kadangi daina yra liaudiška, jos turiniui yra keletas variantų. Dauguma žino Chigrakovo versiją, kurioje pasakojama apie amerikiečių lakūną, skraidantį naikintuvą „Phantom“.
Iš darbo teksto matyti, kad amerikietis Vietnamo karo metu vykdo kovinę misiją. Jis skrenda iš Tailando teritorijos, plaukdamas į Šiaurės Vietnamą. Visų pirma, tai galima spręsti iš šios citatos:
Mano kelias yra sunkus ir tolimas, mano fantomas skuba į rytus.
Tuo pačiu metu amerikiečių naikintuvas susiduria su priešininku, kuris raketa smogia vienam iš jo variklių. Pilotas sėkmingai išmeta, o iškart po tūpimo yra sugautas. Jis yra įtrauktas apklausai, kuriame jis domisi, kas buvo tas vyras, kuris jį išmušė. Vietnamiečiai tvirtina, kad tai buvo vienas iš jų pilotų:
Mūsų pilotas Li Si Qingas jus nušovė.
Amerikietis kovoja su šiuo teiginiu tvirtindamas, kad per radiją girdėjo dviejų pilotų pokalbius rusų kalba:
- Kolija, paspauskite, ir aš uždengsiu! - Vanya, paspauskite, ir aš padengsiu!
Iš to jis daro atitinkamą išvadą, iš kurios kyla pati išvada:
Rusijos tūzas Ivanas mane išmušė.
Verta paminėti, kad pats vardas Li Xi Qing, priebalsis su rusiška pavarde Lisitsyn, yra kinų, o ne vietnamiečių. Iš esmės jis naudojamas juokeliuose, kai norima sukurti bendrą sovietų piloto Korėjos kare įvaizdį. Verta paminėti, kad Kinijos ir Japonijos karo metu vietiniai savanoriai lakūnai daugiausia save vadino Wang Yu Shin.
Dėl to galime daryti išvadą, kad tikrasis sovietų lakūnų dalyvavimas Korėjos kare susimaišo su plačiai sklandančiais gandais apie mūsų lakūnų dalyvavimą oro mūšiuose Vietname. Tačiau ji neturi oficialių faktinių įrodymų.
Dainų variantai
Šis muzikinis kūrinys turi keletą variantų, kurie skiriasi vienas nuo kito (vieni labiau, kiti mažiau). Pavyzdžiui, variantas „Viduriniai Rytai“, kuriame veiksmas vyksta išgalvoto konflikto tarp Irako ir Izraelio metu. Čia yra viena iš citatų:
Bagdadas yra daug žemiau.
Greičiausiai jis pasirodė ne anksčiau kaip aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tai galima padaryti remiantis tuo, kad daina nurodo kovotoją-sprogdintoją Kfirą. Tai Izraelio lėktuvas, kuris buvo pastatytas ant amerikietiškų variklių.
„Vokiškas“ variantas
Yra vadinamoji „vokiška“ versija, kurioje vokiečių piloto vardu aprašomas mūšis Vakarų fronte per Pirmąjį pasaulinį karą. Šiuo atveju mes kalbame apie Rusijos kariuomenę, kuri buvo išsiųsta padėti Prancūzijai kovoti su Vokietija.
Ši parinktis buvo sukurta pagal ikirevoliucinio stiliaus ir rašybos taisykles. Greičiausiai ji atsirado 2015 m.
