Kalbotyroje yra specialus terminas „etno-sinchroninis“, kuris nurodo žmonių, gyvenančių tam tikroje srityje, vardus. Klausimas, kaip paskambinti tam tikrų miestų gyventojams, dažnai yra daugelio rusų kalbą kalbančių žmonių problema. Netgi gramatikos vadovuose galite rasti įvairių tarimo ir rašybos variantų, todėl tam tikra painiava.
Penzos netvarka
Šio reiškinio auka yra daugelio Rusijos miestų gyventojai. Tiesą sakant, kuo vadinami Penzos gyventojai? Panašią problemą aptarė daugelis kalbininkų, aptardami, kuri versija laikoma gramatiškai teisinga, neatsižvelgiant į nešėjų skaičių. Pasirodo, norint sužinoti Penzos gyventojų pavardes, reikia kreiptis į specialius žodynus, kurie reguliariai atnaujinami. Kalbos tyrinėtojų gauti ir patikrinti akademiniai duomenys suformuluoja pagrindines objektyvias taisykles, reglamentuojančias „etnochronimų“ vartojimo ypatumus.
Kaip viskas gerai?
„Rusijos gyventojų žodynas“ taip pat paaiškina du atvejus, kaip teisingai įvardinti Penzos gyventojus. Išmoka leidžia paskambinti miesto gyventojui ar gyventojui atitinkamai penza ar penza, bet taip pat centą ir centą. Tačiau žodyne neakcentuojamas nė vienas konkretus naudojimo atvejis, leidžiant kalbėjimui naudoti abu. Savo ruožtu kai kurie ekspertai reikalauja, kad Penzos variantas būtų labiau literatūrinis ir stilistiškai santūresnis, todėl tuos, kurie gyvena Penzoje, reikėtų vadinti tokiu būdu.
Reikėtų pažymėti, kad nepaisant to, kas vadinami Penzos gyventojais, kreipimasis į moteris sukelia daugiau problemų ir abejonių nei vyrams. Asmenys vyrai taip pat vadinami „Penza“ ir „Penza“, o moterys dažnai tampa „penza“, jos taip pat paprastai vadinamos Penzos gyventojais.
Žmonių balsas
Iš tikrųjų, turint mintyje tai, kas vadinami Penzos gyventojais, kyla tam tikrų nesutarimų ir prieštaravimų. Sakyk, vardas „pennyaki“ kalba pasirodė jau XVII a. Nepaisant žodyno normų, daugelis Penzos gyventojų reikalauja „Penza“ versijos, nes antrasis metodas jiems atrodo šiek tiek slengas, įžeidžiantis ir kalbantis. Tuo pačiu metu yra ir kitas požiūris, pagal kurį žodis „penza“ (įvestas paskutiniame XX amžiaus trečdalyje) atrodo per daug oficialus, patosas ir pasiduoda „patarėjui“. Matyt, gimtoji kalba nepavyks pasiekti bendro sutarimo, o žodyno įrašai nebus taisomi.
