Žodis „veidmainis“ yra konvertuotas žodis „chadzy“ (haji), kuris atėjo pas mus iš turkų kalbos. „Hodge“ titulas buvo suteiktas asmeniui, kuris padarė piligriminę kelionę į Meką ir Mediną - šventą visiems musulmonų miestams. Grįžęs iš tolimos pamaldumo kelionės, šis piligrimas turėjo teisę apsivilkti baltą turbaną - kaip ženklą, kad jis artėja prie šventojo Kaabos akmens. Kadangi tokie žmonės islamo pasaulyje buvo visuotinai gerbiami, daugelis norėjo atvykti į Haji ne tam, kad patektų į šventą kraštą, o tam, kad būtų pagerbti, su kuriais tautiečiai juos apipiltų grįžę.
Rusų kalba žodis veidmainis turėjo iš pradžių neigiamą reikšmę. Taigi turkai vadino žmones, kurie atskleidė per didelį pamaldumą, pernelyg moralizavo, mokė, kaip reikia gyventi kitaip, tačiau iš tikrųjų pasirodė labai toli nuo išpažįstamos religijos idealų. Moralės sergėtojai kartais pasirodė esą lechiški, o pedofilai, kalbėję kraštutinio puritonizmo ir griežtumo stiliumi, gyveno prabangoje ir perdėm.
Tačiau turkai nebuvo pirmieji, kurie sužinojo, kad pamaldumas yra menkinamas. Evangelijose yra daugybė liudijimų tų, kurie „apsimeta, kad ilgai meldžiasi“, kad žmonės matytų, ir tų, kurie „mato mazgą savo artimo akyse, bet net nepastebi rąsto savo vandenynuose“. Jėzus tokius „šventuosius“ pavadino „fariziejais“ ir skelbė: „Vargas tau!“, Nes jie valo išorę, o viduje yra pilna piktumų ir įstatymų. Tačiau „fariziejus“ - buvusi žodžio prude reikšmė, iš pradžių taip pat nebuvo veidmainystės sinonimas. Tai buvo ypač pamaldžių, viską išmanančių Toros ir Talmudo rabinų, „raštininkų“, klasė. Jie mokė sinagogose, kaip ir levitai.
Anglų kalba prude yra bigot, vokiečių kalba - Scheinheiligkeit. Kaip matai, nieko iš Turkijos Khoja ar Evangelijos fariziejaus nėra. Tačiau vokiečių kalboje yra religinės veidmainystės, melagingo šventumo požymių. Rusijoje ilgą laiką terminas „šventumas“ buvo vartojamas lygiagrečiai su „veidmainiu“, tačiau vėliau jis tapo archajiškas, ir žinoma kodėl: veidmainystė peržengė religijos plotmę ir perėjo į padorumo, papročių, žodžiu, į pasaulietinės etikos sritį.
Jei analizuosime literatūros kūrinius, kuriuose veikia veidmainiai herojai („Tartuffe“ autorius Moliere'as, „Life of Maupassant“, „Khanushka“ sukūrė „Kuprin“, „perkūnija“ pateikė Ostrovsky ir kiti naujojo laiko kūriniai, pamatysime, kad veidmainis yra visiškai pasaulietinis asmuo, kuris teigia esąs gryniausios puritoniškos moralės ir moralės etiketės sergėtoja.
Įdomu tai, kad Vakarų ir Amerikos tradicijose žodis bigot neatsiejamai susijęs su rasizmu ir tos pačios lyties asmenų santuokos atmetimu. Taigi „politiškai korektiškos visuomenės“ sąlygomis buvo pakeistas terminas „veidmainis“: tai yra tas asmuo, kuris įrodys putomis burnoje, kad nėra rasistas ir gerbia gėjų bei lesbiečių teises, tuo tarpu verčiau nužudys savo dukterį, nei leis jai tuoktis. juodaodis ar ištekėti už merginos. Amerikos visuomenė žino daugybę griežtybininkų, kurie teigia, kad iš Tomo Sawyerio nuotykių jis cenzūruoja žodžius „Negro“ ir uždraudžia Shakespeare'o pjesę „Venecijos pirklys“, nes ten randamas politiškai neteisingas žodis „žydas“, o iš tikrųjų jie nurodo juodaodžius. ir žydai su panieka ir atstūmimu.
