Idioma „kaip avinas prie naujų vartų“ (dažniausiai kartu su veiksmažodžiais - žvilgsnis ar žvilgsnis) yra labai garsi ir naudojama šiandien. Paprastai tai sakoma apie žmogų, kurį nugrimzdo į viziją, kuri jam buvo kažkas labai netikėto. Taip pat ši idioma naudojama apibūdinti nelabai protingą žmogų, lėtai mąstantį, kvailai, kvailai.
Savo kalboje, norėdami palyginti vaizdus, žmonės dažnai kreipiasi į gamtos objektus. Pavyzdžiui, jie kvailį mato kaip nejudrų daiktą - medį, klubą. Palyginkite panašias išraiškas: „kelmas su ausimis“, „stauros klubas“. Arba čia yra palyginimas su gyvūnu: „kvailas, kaip pilkasis geldas“. Tai yra posakio „kaip avinas prie naujų vartų“ prasmė panaši. Toliau pateiksime du labiausiai tikėtinus šios frazeologijos kilmės paaiškinimus.
Pirmoji versija. Iš gyvenimo
Dažniausia šios idiomos kilmės versija taip pat yra pati paprasčiausia. Todėl pirmiausia pateiksime. Ji turi grynai „kasdienes“ šaknis, be to, kaip sakoma, „zoologiškai pateisinama“. Visi (o jei kas nors nežino, tada tikriausiai apie tai perskaitę) žino, kad avinas yra kvailas ir užsispyręs gyvūnas. Ėriukų prigimtis priklauso nuo įpročio - ryte jis buvo išmestas tuo pačiu keliu į ganyklą, o vidus aplink visada buvo tas pats. Taigi, yra istorija, kuri kartu paaiškina prasmę ir aiškina šios išraiškos atsiradimą.
Kartą ryte vienas savininkas praleido avių bandą, o kol jų nebebuvo, jis dažė vartus kita spalva. O gal visiškai atnaujinta. Vakare (o kartais, beje, avinai buvo išmetami ganyti visam sezonui), banda grįžo iš ganyklos, o pagrindinis avinas - bandos vadovas - užšaldavo prie „naujų“ vartų, kvailai ištyręs neįprastos spalvos detalę. Nesuprantama: gimtasis kiemas, bet vartai nėra vienodi. Stovi, žiūri, o ne žingsniu į priekį. Ir kartu visa banda ženklina laiką.
Labai tikėtina, kad paėmęs „naujus“ vartus kažkokiam nežinomam priešui, gyvūnas pradėjo metodiškai jį pulti ir plaktukais ragais. Čia savininkas neturėjo kito pasirinkimo, kaip paimti ir pernešti kvailą gyvūną į kiemą, o paskui išvežti likusią bandą. Tačiau, jų teigimu, buvo atvejis, kai vartai buvo perkelti kelis metrus į dešinę. Avinas atėjo į savo buvusią vietą ir kvailai stovėjo žiūrėdamas į vietą, kur anksčiau buvo įėjimas. Zoologai siūlo, kad ėriuko „stiprioji pusė“ yra regimoji atmintis, kuri padeda (o kartais ir neleidžia) naršyti erdvėje.
Antroji versija. Istorinis
Ar antroji versija turi kokį nors semantinį ryšį su pirmuoju, lieka paslaptis. Nes šio garsaus posakio kilmės paaiškinimo šaknys siekia laiką. Tariamai mūsų eros pradžioje avinai buvo pradėti vadinti avinu - stenobitnye ir vartų ardymo įrankiais, ant kurių galo tvirtovė buvo tvirtinami ketaus arba bronzos antgaliais avinas. Tariamai su jais susidūrė kartaginiečiai, tačiau šių įrankių vaizdai buvo žinomi asirų archeologams.
Hebrajų istorikas Josephus I amžiuje AD rašė apie šį instrumentą taip:
Tai yra monstriškas pluoštas, panašus į laivo stiebą ir aprūpintas stipriu geležiniu antgaliu kaip ėriuko galva, iš kurio jis ir gavo savo vardą; viduryje jis pakabinamas ant storų virvių iš kitos skersinės sijos, kurios abiejuose galuose remiasi į tvirtus stulpus. Daugybė karių atsitraukę ir suburtų pajėgų išmesti į priekį, ji sukrėtė sieną savo geležiniu galu.
Verta įsiklausyti į jo žodžius, nes istorikas pats rašė apie avinus iš pirmų rankų ir ne kartą buvo tiesioginis romėnų žydų miestų apgulties liudytojas.
Kitas karo teoretikas, šį kartą romėnų, pavadintas Vegezii IV amžiuje, pasiūlė, kad „avinas“ būtų vadinamas „avinu“ ne tik dėl priebalsio, bet ir dėl tos pačios taktikos, susijusios su priešingo objekto vienoda ir galinga ataka - užuomazga..
Verta paminėti, kad V. I. Dahlas viename iš straipsnių bendroje eilutėje (kaip sinonimus) vartoja žodžius „sieninis pistoletas“, „avinas“, „avinas“.
Taip pat egzistuoja idiomos „kaip avinas prie naujųjų vartų“ kilmės versija, kurioje kalbama apie avis (Getsemanės) vartus Jeruzalėje - kadaise pro juos buvo gabenami aukojami gyvūnai. Tačiau neatrodo logiška, nes nepaaiškina bendrosios išraiškos reikšmės.
Naudojimo literatūroje pavyzdžiai
Iš džiaugsmo ir nuostabos pirmą sekundę jis net negalėjo ištarti nė žodžio ir tik pažvelgė į ją kaip į aviną prie naujų vartų.
(I. Buninas, „Ida“)
- Jis, kaip kvailys, pasakytų: „Nuodėmė, tėve!“ Na, jis truputį šmaikštauja ir pramerkia akis kaip avinas prie naujų vartų.
(M. Šolokhovas, „Mergelės dirvožemis buvo apverstas“)
Atkreipkite dėmesį, kad sakinio frazė „kaip avys prie naujų vartų“ vaidina aplinkybių vaidmenį ir pagal rusų kalbos taisykles turėtų būti atskirta kableliu. Tiesa, šiuolaikiniuose literatūros šaltiniuose autoriai vis labiau neišskiria šio palyginimo. Su „įšaldytais“ posakiais, idiomomis, taip atsitinka:
Bet aš žvelgiau į užduotį kaip avinas prie naujų vartų ir palikau ramybėje. Net nesupratau iš kurios pusės tu gali prie jos kreiptis.
(E. Ryazanovas, „Neapibrėžti rezultatai“)
Tačiau tai vis dar nėra taisyklė ir neverta jos laikytis.
