Fenomenologija kaip filosofinė tendencija atsirado dėka vokiečių filosofo Edmuno Husserlio, kuris, apsigynęs matematikos disertaciją ir dirbęs šioje srityje, pamažu pakeitė interesus filosofinio mokslo naudai. Jo požiūrį formavo tokie filosofai kaip Bernardas Bolzano ir Franzas Brentano. Pirmieji tikėjo, kad tiesa egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ar ji yra išreikšta, ar ne, ir būtent ši idėja paskatino Husserlą stengtis atsikratyti psichologijos pažinimo.
Husserlio fenomenologija ir jos pagrindu išdėstytos idėjos išdėstytos darbuose „Loginiai tyrimai, grynos fenomenologijos ir fenomenologinės filosofijos idėjos, filosofija kaip griežtas mokslas“ ir kituose darbuose, kuriuose filosofas apibūdino logikos ir filosofijos sąvokas, mokslo problemas ir problemas. pažinimas. Daugelį filosofo darbų galima rasti vertime į rusų kalbą.
E. Husserlis manė, kad reikia sukurti naują metodą, kurį jis padarė savo laiku. Naujo metodo esmė buvo grįžti prie dalykų ir suprasti, kas yra daiktai. Anot filosofo, viską išsiaiškinti gali padėti tik žmogaus protui atsirandančių reiškinių (reiškinių) aprašymas. Taigi, norėdamas juos suprasti ir suprasti, žmogus turi įgyvendinti „erą“, suskaidyti savo požiūrį ir įsitikinimus apie natūralų požiūrį, kuris žmonėms primeta tikėjimą daiktų pasaulio egzistavimu.
E. Husserl fenomenologija padeda suprasti daiktų esmę, bet ne faktus, jai neįdomi konkreti moralės ar elgesio norma, ji domisi, kodėl ši norma yra tokia. Pavyzdžiui, norint ištirti tam tikros religijos apeigas, svarbu suprasti, kas apskritai yra religija, suprasti jos esmę. Fenomenologijos objektas, pasak filosofo, yra grynų prasmių ir tiesų sritis. Husserlis rašo, kad fenomenologija yra pirmoji filosofija, grynųjų žinių ir sąmonės pagrindų ir principų mokslas, universalus mokymas.
Filosofo teiginiai liudija, kad Husserlio fenomenologija (trumpai aprašyta bet kuriame filosofijos vadovėlyje) yra pašaukta paversti filosofiją griežtu mokslu, tai yra, žinių teorija, galinčia aiškiai suvokti supantį pasaulį. Su naująja filosofija galima pasiekti gilesnių žinių, o senoji filosofija negalėjo suteikti tokio gylio lygio. Husserlis manė, kad būtent senosios filosofijos ydos sukėlė Europos mokslo ir civilizacijos krizę. Mokslo krizę sukėlė tai, kad esami moksliniškumo kriterijai nebeveikė, o pasaulėžiūra ir pasaulio tvarka reikalavo pokyčių.
Husserlio fenomenologija taip pat teigia, kad pasaulis ėmėsi ginklų prieš filosofiją ir mokslą, kurie siekia tai sutvarkyti. Gyvenimo normalizavimo noras kilo senovės Graikijoje ir atvėrė žmonijai kelią į begalybę. Taigi, filosofas siūlo užsiimti intelektine veikla, ieškoti normų, palengvinti praktiką ir pažinimą. Filosofijos dėka jis tikėjo, idėjos formuoja socialumą. Kaip matote, Husserlio fenomenologija nėra paprasta teorija, tačiau jos idėjos buvo plėtojamos M. Schelerio, M. Heideggerio, G.G. Špetas, M. Merlot-Ponti ir kiti.
