Sugavimo frazė „Žmogus gyvena ne vien iš duonos“ slepia pagrindinius žmonių gyvenimo, materialinius ir dvasinius poreikius. Kiekvienas asmuo negali gyventi be oro, vandens ir maisto. Bet tai dar ne viskas!
Pagrindiniai biologiniai žmogaus poreikiai
Atsižvelgiant į patarlės „Žmogus gyvena ne vien iš duonos“ prasmę, reikėtų gilintis į tai, kas sudaro kiekvieno individo egzistavimo pagrindą. Tai yra, labai svarbu nustatyti, kokie yra pagrindiniai žmogaus poreikiai.
Visų pirma, kiekvienas padaras žemėje turi palaikyti savo egzistavimą. Todėl jokiu būdu negalima atmesti biologinių poreikių. Tai yra kvėpavimas, maistas, vanduo, drabužiai, miegas, saugumas, sveikata. Būtent tai sako pirmoji patarlės dalis: „Žmogus gyvena ne vien iš duonos“. T. y., Biologiniai poreikiai yra prioritetiniai. Alkanas žmogus pirmiausia norės valgyti, kad išlaikytų savo egzistavimą.
Žmogus yra sociali būtybė
Nors daugelis gyvų organizmų Žemėje negali išgyventi vieni, žmogus šioje linijoje tikriausiai užima pirmąją vietą. Bendravimo, meilės, populiarumo, pripažinimo, kartais lyderystės ir dominavimo kitų žmonių poreikis - tai yra žmonių socialinių poreikių komponentai.
Tariant frazę „žmogus gyvena ne vien iš duonos“, daugelis tai reiškia. Galite būti pilni, apsirengę, gyventi šiluma ir jaukumu, turėti net daug daugiau nei reikia, tačiau jaučiatės nepaprastai nelaimingi, nes netoliese nėra mylimo žmogaus, kad jūsų mylimasis jaučiasi blogai, kad niekas nenori pripažinti jūsų talentų. Serijos pavadinimas „Turtingasis taip pat verkia“ būtent šia prasme yra patarlės, su kuria prasidėjo samprotavimas, sinonimas.
Dvasiniai poreikiai
Svarstydami, ką reiškia frazologija: „žmogus gyvena ne vien iš duonos“, visi supranta, kad be duonos (ir šiuo žodžiu reiškia viską, kas būtina fiziologiškai egzistencijai) yra dar kažkas, be kurio gyvenimas negali būti visavertis ir laimingas. Tai yra vadinamieji dvasiniai žmogaus poreikiai.
Kiekvienas žmogus iš pradžių yra kūrybingas. Tai suvokti yra individo užduotis. Ir dar svarbesnė užduotis yra sulaukti kitų pritarimo, pripažinimo. Tik tada galime pasakyti, kad asmuo įvyko.
Daugiau dvasinių poreikių apima pasaulio, savęs, savo vietos gyvenime, jo egzistavimo prasmės pažinimas.
