Mes visi kažkada girdėjome posakį „Radau dalgį ant akmens“. Tie, kurie niekada nelaikė šio žemės ūkio įrankio savo rankose, nežino, kad jo naudojimo subtilumas yra galandimas ir plakimas. Ne visi gali juos kvalifikuotai ir teisingai gaminti, reikalingi įgūdžiai. Pirmiausia ant drobės užmušamas plaktukas, kad atsirastų maži įdubimai, kurie po to paaštrinami strypu. Tada dalgis pasidaro aštrus, nupjauna žolę kaip skustuvo ašmenis. Bet jūs turite mušti atsargiai, kad neliktų įlenkimų, kurių vėliau negalėsite atsikratyti. Taigi darbas subtilus.
Šienapjovės darbas šluojamas, nereikėtų daug temptis, kitaip greitai pavargsi, tačiau reikia elgtis energingai. Ir staiga - bam! - rado dalgį ant akmens. Pataikius į kietą objektą, įrankis sugenda, kartais jį taisyti reikia ir dažnai padaroma nepataisoma žala.
Tai atsitinka ne tik dirbant lauke. Žmogus greitai ką nors padarys, bet staiga atsiranda netikėtų kliūčių. Blogai apgalvotų įprastų ir įprastų veiksmų padariniai atneša apgailėtiniausių rezultatų. Ten, kur nesitikėta pasipriešinimo, staiga ir gana efektyviai.
Yra daugybė pavyzdžių. Čia yra grubus viršininkas, kuris paprastai grubiai elgiasi su savo pavaldiniais, priverstas ištverti savo tironiją, staiga sulaukia permainų, be to, iš naujoko, kuris savaitę dirbo be metų. Jis yra įsiutę, nori sukilėliui sukelti žiaurų atpildą, tačiau staiga paaiškėja, kad aukščiausioji vadovybė turi savo požiūrį į naujai įdarbintą darbuotoją ir stoja už jį. Kolektyve yra šnabždesių - „ant akmens rado dalgį“. Šios išraiškos prasmė yra simbolinė, du materialūs objektai - negailestingas ir aštrus plienas, niekada nepatyręs tokių apkrovų, ir tvirta, taip pat savaip ir negailestinga akmens esmė, kuri nesusiduria su geležimi. Tai iš tikrųjų išreiškia asmenybės konflikto esmę.
Arba štai dar vienas pavyzdys, šį kartą iš politikos ir istorijos. Beprotiškai ir ryžtingai, Adolfas Hitleris užėmė didžiąją dalį Europos, naudodamas tą pačią techniką - greitą manevrą ir savo priešininko kariuomenės įtraukimą į mobiliąsias motorizuotas tanko formas. Nors buvo užpultos palyginti mažos šalys, turinčios silpną ekonominį potencialą ir ribotus išteklius, viskas vyko sklandžiai. Bet fiureris nusprendė pulti SSRS. Iš pradžių įprasta strategija davė rezultatų, tačiau tada ji rado akmenį ant akmens, Sąjunga pasirodė stipresnė, nei tikėtasi, ir paaiškėjo, kad Vokietijai sekasi nelabai gerai, galima sakyti, net blogos. Kaip tai baigėsi, visi žino.
Taigi idiomos prasmė apskritai yra aiški. Tai, kad pynė dažniau simbolizuoja agresiją, o akmuo yra atkirtis, paaiškinama perkeltine prasme, kad realiame gyvenime „litovka“ yra gana naudingas įrankis, o riedulys yra žalingos kliūtys. Tai gali būti tam tikras prieštaravimas. Todėl frazė „dalgis ant akmens“ taip pat naudojama tais atvejais, kai abi konfliktuojančios šalys klysta. Pavyzdys yra uošvė, įpratusi įsakinėti namuose, susiduria su uošviu, kuris nenori nieko atsisakyti ir demonstruoja savo nepriklausomybę, prieštaraudamas viskam, net kai galėtų susitarti. Šia tema rašoma daug juokelių … Beje, tokie santykiai egzistuoja ir su dukrytės dukra, ir su uošve.
Bet kokiu atveju, kai jie sako radę pynę ant akmens, jie reiškia konfliktą, kurio priežastis buvo oponentų lankstumas ir nenoras daryti abipusių nuolaidų. Būkime švelnesni ir švelnesni!
