Išmintis, per amžius mus pasiekusi žodžių legendų pavidalu, yra didžiulė mūsų protėvių atminties saugykla. Folkloras skirtas mokyti vaikus ir mokyti suaugusius. Ypatingą vietą Rusijos kultūroje užima baškirų patarlės. Kaip ir pasakos, jos žaismingos, bet kartu užpildytos giliausia prasme. Daugelis jų buvo išversti į rusų kalbą ir įsišaknijo.
Patarlės vieta baškirų kalba
Skirtingai nuo kitų kalbos posūkių, patarles žmogus vartoja kalbėdamas nuolat, įvairiose situacijose. Jie papuošia kalbą, padeda aiškiau perteikti idėją pašnekovui. Ne veltui baškirų kalba yra toks posakis: „Barzda puošia smakrą, o patarlės puošia liežuvį“. Šios tiurkų kalbos posakiai garsėja dviguba alegorine prasme. Pvz.: „Jei bėgate nuo dūmų, neįsitraukite į ugnį“. Posakis turi paslėptą prasmę ir gali būti interpretuojamas taip: pabėgi nuo problemų - nesivelk į dideles bėdas. Patarlės ir posakiai per kalbą pasakoja apie pagrindinius žmogaus gyvenimo aspektus: draugystę, kultūrą, meilę, svetingumą, darbą. Prisitaikymas, kaip mozaika, prie bendro pasaulėžiūros paveikslo.
Baškirų patarlės apie draugystę
Draugystė užima ypatingą vietą baškių gyvenime. Apie ją parašyta daug įdomių patarlių:
- Ike keshe ber bulһa, nele keshe yөҙ bulyr. Kartu - ne sunku, atskirai - noriu mesti. Galite suprasti, kad kartu tai lengva, bet atskirai - sunku.
- Irem kiҫәe - kige daiktas. Uždaryti turi broliškai prieš valią. Šis posakis, kad artimieji visada turi palaikyti vienas kitą.
- Ay yaҡtyһy ҡauyshtyrmaҫ, ҡoyash nury ҡyuandırmaҫ. Jei mėnulis nesusitaiko, tada saulė nedraugauja. Tai reiškia, kad jei žmonės nėra draugai, niekas negali jų sutaikyti.
Baškirų patarlės apie svetingumą
Jau seniai žinoma, kad baškirų žmonės svetingumą laiko pareiga. Namo savininkas turėtų apklijuoti svečią atsargiai. Kadangi ypatingas dėmesys skiriamas bendram valgymui, daugelis patarlių baškirų kalba daugiausia dėmesio skiria svečių gydymui:
- Atly ҡunaҡ һyyilaһaң, atyn da ҡara. Jei svečias atvyko ant arklio, elkitės ir su svečiu, ir su arkliu. Tai reiškia, kad jei svečias atsinešė draugą, giminaitį, gyvūną, tada namo savininkas privalo visus pamaitinti.
- Orap birmә kunagytsa, һөyһөp bir. Nereikia klausti svečio, ar jis nori valgyti. Tai turėtų būti suprantama kaip atsisveikinimo žodis savininkui, kad jis turėtų pamaitinti svečią prieš norėdamas valgyti.
- Yomart yorttoң usagynda kөlө kүp bulyr. Svetingo šeimininko krosnyje yra pelenų. Tai reiškia, kad savininkas svečiui negaila nieko, įskaitant malkas.
- Kaip sҡyҡ - һy өҫtөnә һy. Kardialumas yra gydymas. Iš vertimo galite suprasti, kad svetingumas prasideda nuo šeimininko šypsenos.
Darbo patarlės
Darbo jėga užima ypatingą vietą baškirų gyvenime. Darbščiams ir tingiems žmonėms tiurkų kalba yra specialios sąvokos:
- Tyryshkan taboras, tashҡa ҡaҙaҡ ҡagyr. Kur ateina kruopštus žmogus, dega ugnis. Patarlių, ypač baškirų, negalima suprasti pažodžiui. Šis teiginys turi metaforinę prasmę ir reiškia, kad žmogus, pripratęs prie darbo, gali viską.
- Yalҡau yatyr erҙeң yaylyһyn һaylar. Tinginys ieško geresnės vietos. Reiškia, kad tingūs žmonės pasitraukia iš darbo. Visur jie siekia pelno.
- Yalҡauҙyң ata la aҙymһyҙ bulris. Tinginiaujančiame asmenyje net arklys tingus. Tai reiškia, kad šalia tinginio visi tingi.
- Ungan keshe ҡyldy ҡyҙgҡka yaryr. Kruopštus žmogus gali supjaustyti plaukus į keturiasdešimt dalių. Amatininkas visada yra savo amato meistras.
Baškirų patarlės apie kalbą
Žodžio reikšmei baškirų kalba priskiriama ypatinga reikšmė:
- „Tele barın ile bar“. Tas, kuris moka kalbas, turi tėvynę. Tai reiškia, kad tas, kuris moka savo kalbą, nepraras savo šaknų.
- Uytkәn hyҙ - atkan uk. Sakytas žodis - paleista strėlė. Suprantama, kad ištartas žodis gali sužeisti kitą žmogų tiek, kiek strėlė.
- Uҙ aғarta, uҙ karalai. Tai, kas buvo pasakyta, balina, kas pasakyta, neigia. Tai reiškia, kad žodis gali būti naudojamas tiek pagalbai, tiek žalai.
