Automatizuoti traukiniai ir automobiliai - su šia mintimi mes jau pradėjome priprasti. O kaip bepilotis orlaivis? Tiesą sakant, daugumai keleivių nerimautų mintis, kad kabinoje nėra nė vieno.
Ar bijai skristi?
Daugelis iš mūsų bijo kelionių lėktuvu ir patiria tikrus panikos priepuolius, kai tik lėktuvo nusileidimo priemonė nukrenta ant žemės. Žinoma, aukščio baimė, supratimas, kad po tavimi yra keliolika kilometrų - visa tai gali nesutrikdyti. Bet svarbiausia, lakūnų profesionalumas sukelia netikrumą: ar jie yra pakankamai patyrę, kokia jie yra šiandien, ar jie prieš skrydį turėjo streso?
Ar tai reiškia, kad būtų maloniau skristi lėktuvu, valdomu borto kompiuteriu, be žmogiškojo faktoriaus?
Ateitis jau arti
Panašu, kad technologijos jau yra - dronai nėra ypač naujas išradimas. Kariuomenė jau seniai naudoja nepilotuojamus orlaivius karo zonoje, jie yra valdomi nuotoliniu būdu. Yra nepilotuojami sraigtasparniai, kurie nepaprastai tiksliai pristato vaistus į pavojingas ir neprieinamas vietas.
Atnaujinti virtuvę yra lengva, jei pakabinamas spinteles pakeisite lentynomis: dizainerio patarimas
Moters Nastjos burtininko paslaptys: nėrimo metu negalvok blogai
Dėl koronaviruso Tenerifėje prabangiame viešbutyje užblokuota 1000 turistų
Oro laivyno avarijos šiandien yra retos, tačiau, jei jos nutinka, tampa sunkiau išsiaiškinti katastrofos priežastį. Todėl tyrimai dažniausiai sutelkiami į žmogiškąjį faktorių, nustatant pilotų psichologines ir fiziologines problemas kaip galimą priežastį.
Tų, kurie pasisako už civilinės aviacijos perkėlimą į kompiuterio valdymą, argumentas skamba maždaug taip: jei 95% viso skrydžio laiko praleidžiama autopilotui, kodėl gi neautomatizuojant likusių 5% - kilimo ir tūpimo? Kompiuteriai ir antžeminės sistemos labai tiksliai kontroliuoja skrydį, pakartoja visas būtinas trajektorijas ir niekada nėra girti. Jie nepavargsta ir nesiblaško. Todėl logika paprasta: skraidyti be piloto yra saugiau.
Ką šiandien?
Las Vegase vykusioje buitinės elektronikos parodoje (CES) Kinijos bendrovė „Ehang“ pristatė pirmąjį keleivių droną - elektroninį keturračių sraigtasparnį „Ehang 184.“ Jis gali tilpti vienam asmeniui su nedidele kuprine ir netgi turi oro kondicionierių bei šviesą. Norėdami pakilti, keleivis turi nustatyti skrydžio planą paspausdamas planšetinio kompiuterio mygtukus „Kilimas“ ir „Žemė“, o visa kita atliks kompiuteris. Sulenkus oro sraigtus, orlaivis užima tiek daug vietos, kiek mažas automobilis.
„Rožinis namas“ Dalase buvo nugriautas per klaidą, ir žmonės šį įvykį laiko tragedija
Jie yra patikimi ir juokingi: kokias savybes turi gera auklė
Yra ir kitų panašių pastangų kuriant asmenines oro transporto sistemas. Jungtinėse Valstijose eksperimentinis orlaivis su dviem keleivio sėdynėmis praeitais metais buvo praėjęs skrydžio testus. „Aurora Flight Sciences Corp“ pagamintas smegenų smegenys yra vadinamos „Kentauras“, jas gali valdyti pilotas iš kabinos ar nuo žemės paviršiaus, o bandymo metu prietaisas sėkmingai skraidė be žmonių laive.
JK civilinių UAV koncepcijų tyrimus atliko valstybinių ir privačių įmonių konsorciumas, vadinamas Astraea. 2013 m. Didžiosios Britanijos vyriausybė eksperimentams tęsti skyrė 62 milijonus svarų. Tikslas buvo sukurti naujausias technologijas, pavyzdžiui, aptikti ir užkirsti kelią susidūrimams, apsaugoti ryšius ir pan.
Eksperimentavimas eksperimentuojant …
Bet ar tai būtų nuotoliniu būdu valdoma plokštuma, ar naudojant dirbtinio intelekto sistemą, paspaudus mygtuką ar antžeminę komandą, reikia atsakyti į vieną esminį klausimą. Ar lėktuve jausimės ramiai, jei prie vairo nematysime dviejų protingai apsirengusių pilotų, kurie pasveikins mus laive, ramiai paskelbs informaciją apie skrydį ir orų informaciją? Gal visa tai yra įpročio reikalas? Ar mes saugantį skrydį siejame tik su įgula ir jo profesionalumu?
Žmonėms dažniausiai lengviau valdyti situaciją būnant transporto priemonėje nei nuotoliniu būdu. Daugelis žmonių nelabai pasitiki nuotoliniu automobilio ar lėktuvo valdymu.
Kaip įtikinau žmoną išsiskirti: Aš pati nesitikėjau, kad skyrybos įvyks
„Kas daro marafetą“ - 10 garsių šiuolaikinių dainininkų prieš ir po makiažoVaikai nenori paklusti? Viskas išsprendžiama: mes keičiame savo įpročius
Verta manyti, kad šiandien niekas negalvoja prieš lipdamas į liftą, nors prieš kelis dešimtmečius jiems buvo reikalingas operatorius ar liftas. Tą patį galima pasakyti apie nepilotuojamus traukinius ir automobilius su automatiniu valdymu. Tai rodo, kad visuomenė šiuo metu išgyvena psichologinį poslinkį link autonominių transporto priemonių. Neabejojama, kad būsimoji karta gyvens visuomenėje, kurioje automobiliai vairuoja patys, o nepilotuojami orlaiviai taps įprasti. Greičiausiai dideli keleiviniai lėktuvai, skraidantys savarankiškai, nebus išimtis.
Automobilis nėra lėktuvas
Taip, tai taip pat pagrįstas klausimas. Galų gale, jei automatika sugenda mašinoje ar traukinyje, visada yra atsarginis mechaninis valdymas. O jei lėktuve nepavyks sugadinti autopiloto, jis nukris. Ir todėl suprantama, kodėl daugelis žmonių iš anksto jaudinasi dėl skraidymo, tuo tarpu ne daugelis iš mūsų nervina vairuodami mašiną ar traukinį.
Bet, vėlgi, kompiuteriai nepatiria psichinio streso, dėl kurio kyla incidentų, tokių kaip įvyko dalyvaujant pilotui Andreasui Lubickui, kuris 2015 m. Išsiuntė „Germanwings“ keleivinį lėktuvą į kalną Prancūzijos Alpėse. Bepilotis orlaivis gali užkirsti kelią tokiems įvykiams. Tai ne tam, kad smerkti gyvus pilotus, juk kol kas nėra autopiloto, kuris galėtų sugauti greitkelį ar upę, kaip žmogus gali. Tačiau automobilis nepavargsta, nepasiduoda emocijoms, neleidžia baimei ar nuovargiui paveikti jo eksploatacinių savybių ir nepriima klaidingų sprendimų. Ji tiesiog daro tai, kas užprogramuota daryti. Todėl tyrėjai yra tikri, kad ilgainiui jie bus saugesni.
