Valstybę kaip teisinį reiškinį nagrinėja mokslininkai iš skirtingų perspektyvų. Bet reikšmingiausi iš jų yra valstybės tipai ir formos. Jų studija skirta šiam tyrimui.
Valstybių tipai formuojamojo požiūrio požiūriu
Ilgą laiką valstybių tipologija, laikoma pagrindine rusų literatūroje, suskirstė jas į penkis pagrindinius tipus: vergovinę, rytinę, feodalinę, buržuazinę ir socialistinę. Tokio klasifikavimo pagrindas buvo ekonominis formavimas.
Rytinis tipas buvo grindžiamas drėkintu žemės ūkiu.
Vergų būsenai buvo būdinga neribota monarcho ir jam artimų asmenų galia. Tuo pačiu metu vergai ir neturtingi visuomenės nariai buvo suvokiami kaip įrankiai.
Feodalinė valstybė iš esmės rėmėsi žemės nuosavybe. Taigi valstybės valdžia buvo sutelkta tų, kurie turėjo žemės sklypus ir turėjo teisę disponuoti jais savo nuožiūra, rankose.
Trečiasis tipas jau buvo buržuazinė valstybė, kuri norėjo kreiptis į formavimąsi, pagrįstą gamybos priemonių nuosavybės teise. Tuo pat metu valdžia pamažu įgijo triumvirato pobūdį, atsirado pilietinės teisės ir dėl to iškilo nominaliai lygios galimybės.
Ketvirtasis tipas yra socialistinė valstybė, paneigianti nuosavybės teisę kaip tokią dėl jos nenaudingumo. Valdžia priklauso ir ja naudojasi kiekvienas pilietis, nepažeisdamas kitų. Šis tipas buvo pripažintas utopija.
Nepaisant pakankamo šio skirstymo į valstybės tipus pagrįstumo, formavimo požiūris sulaukia pelnytos kritikos. Identifikavimas kaip vienintelis tikras ekonominis vystymosi veiksnys apima ne visas esamas šalis, todėl verta atsižvelgti į civilizacijos požiūrį.
Valstybių tipai Toynbee civilizacijos požiūriu
Anot jo, į valstybę kaip reiškinį reikėtų žiūrėti iš įvairių perspektyvų: kultūrinės, istorinės, religinės ir kt. Remiantis šia klasifikacija, buvo nustatyti kultūrinėmis vertybėmis pagrįstų valstybių tipai. Iš viso jų yra 26 unikalios valstybinės formacijos, tarp kurių yra rytų ir vakarų krikščionių, egiptiečių, šumerų, Vakarų Europos ir kitų.
Deja, šis požiūris padarė tą pačią klaidą kaip ir formavimas, būtent: tam tikras vertinimo veiksnių vienpusiškumas. Todėl jos pagrindu išvestos būsenos rūšys gali būti suvokiamos tik kaip pagalbinės.
Ginant abi sistemas, reikia pažymėti, kad pastaruoju metu dauguma teisininkų linkę savo tyrimuose derinti abu požiūrius.
Valstybės forma - sudedamieji elementai
Valstybę galima apibūdinti ne tik pagal jos tipą, bet ir pagal formą. Savo ruožtu valstybės forma yra trijų pagrindinių elementų derinys: valstybinis režimas, administracinis suskirstymas ir valdžios forma. Tačiau valstybių tipai didžiąja dalimi yra suskaidomi remiantis tik pirmuoju požymiu, būtent politiniu režimu. Šiuo atveju reikia atsižvelgti tiek į demokratinius, tiek į nedemokratinius.
Šiuo atžvilgiu išskiriami šie valstybių tipai:
- totalitarinis - kuriame dominuoja tam tikra partija;
- autoritarinis - paremtas vieno asmens dominavimu;
- demokratinis - pripažįstant žmonių galią aukščiausia vertybe;
- liberalas - aukščiausias laisvės laipsnis ekonominėje ir politinėje veikloje.
Reikėtų pažymėti, kad ne kiekvienai rūšiai gali būti būdingas jos tipas. Taigi vergo tipo neįmanoma susieti su totalitariniu požiūriu, o liberaliosios formos - su arabų civilizacija.
Aukščiau pateikti argumentai leidžia manyti, kad valstybės tipai ir formos vaidina svarbų vaidmenį apibūdinant ją.
