Kiekvienas žmogus savo gyvenime plačiai naudoja gestus, kurie yra neatsiejama bendravimo dalis. Bet kokius žodžius visada lydi veido išraiškos ir veiksmai: rankos, pirštai, galva. Skirtingi skirtingų šalių gestai, tokie kaip šnekamoji kalba, yra unikalūs ir daugialypiai. Tiesiog ženklas ar kūno judesys, padarytas be jokio kenkėjiško ketinimo, gali akimirksniu sunaikinti tikslią supratimo ir pasitikėjimo liniją.
Lytėjimo kontaktas yra viena iš komunikacijos priemonių.
Ženklai skirtingose šalyse yra įdomūs daugeliui. Aktyviausiai jį įvaldė prancūzai ir italai, kurie beveik kiekvieną žodį lydi veido išraiškomis, mojavo rankomis, pirštų judesiais. Dažniausias bendravimas yra lytėjimo kontaktas (tai yra prisilietimas), kuris kai kuriose kultūrose yra tiesiog nepriimtinas. Taigi Anglijoje lytėjimas iš principo nepriimamas, o pašnekovai stengiasi išlaikyti atstumą tarp „ištiestos rankos“. Tik Kembridže leidžiamas rankos paspaudimas: mokyklos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Vokiečiui Anglijoje nuvažiuotas atstumas yra per mažas, todėl gyventojas iš Vokietijos bus dar per pusę žingsnio nuo kito žmogaus. Saudo Arabijos gyventojai bendrauja, praktiškai kvėpuodami vienas kitam, o Lotynų Amerikoje bet kurią kalbą fiksuoja tangentinis judėjimas.
Pakreipta galva: šio gesto vertybių poliškumas
Gestų reikšmė skirtingose šalyse kardinaliai skiriasi. Tie, kurie turi mums įprastą semantinę apkrovą, kitoje planetos pusėje, yra aiškinami visiškai priešingai. Pavyzdžiui, Rusijoje ir Europoje teigiamas galvos linktelėjimas vertinga „taip“ Indijoje, Graikijoje, Bulgarijoje reiškia neigimą ir atvirkščiai: šiose šalyse yra galvos sukimas iš vienos pusės į kitą. Beje, Japonijoje „ne“ išreiškiamas palinkus delnais į šonus, neapoliečiai paneigia nesutikimą, iškeldami galvas aukštyn ir nusivylę lūpomis, o Maltoje atrodo, lyg paliesdami smakro pirštų galiukus teptuku į priekį.
Gestų kalba įvairiose šalyse aiškina pečiais, keista, kad beveik visur tas pats: netikrumas ir nesusipratimas.
Slinkdami rodomuoju pirštu prie šventyklos, rusai ir prancūzai išreiškia pašnekovo kvailumą arba patvirtina jo lūpomis išsakytas nesąmones ir absurdą. Ispanijoje tas pats gestas parodys kalbančiojo nepasitikėjimą, o Olandijoje - priešingai, jo sąmojis. Anglai aiškins judesius šventykloje kaip „gyvenk savo protu“, o Italijoje tai parodys draugišką nusiteikimą asmeniui, su kuriuo kalbi.
Nykščio judesiai
Amerikoje pakeltas nykštys naudojamas bandant pagauti pravažiuojantį automobilį. Antroji jo reikšmė, žinoma visiems, yra „viskas tvarkoje“, „super!“, „Puiku!“. Graikijoje šis gestas griežtai rekomenduoja griaudėti. Todėl amerikietis, bandantis pagauti pravažiuojantį automobilį Graikijos kelyje, atrodys gana juokingai. Saudo Arabijoje šis gestas, lydimas sukamu nykščio judesiu, interpretuoja įžeidžiau ir reiškia „išlįsti iš čia“. Anglai ir australai šį ženklą suvoks kaip seksualinio pobūdžio įžeidimą, tarp arabų jis siejamas su faliniu simboliu. Nykštis kartu su kitais gestais reiškia galią ir pranašumą. Jis taip pat naudojamas situacijose, kai tam tikra valdžia bando parodyti savo pranašumą prieš kitus, kuriuos jis yra pasirengęs tiesiog sutraiškyti pirštu. Taigi gestai skirtingose pasaulio šalyse atlieka visiškai skirtingą semantinę apkrovą ir gali netyčia įžeisti pašnekovą.
Įdomu tai, kad šį pirštą aiškina italai: tai yra atskaitos taškas. Rusams ir anglams tai bus penkta, o balas prasideda nuo rodyklės.
Visą suprantamą „gerai“ daugiaprasmė reikšmė
Pasaulyje garsus ženklas, suformuotas rodomuoju pirštu ir nykščiu skaičiaus „nulis“ forma, egzistuoja daugiau nei 2500 metų. „Gerai“ gestas skirtingose šalyse skiriasi semantiniu aiškinimu ir turi daug reikšmių:
- „Viskas gerai“, „gerai“ - JAV ir daugelyje kitų šalių;
- „Manekenė“, „nulis“ - Vokietijoje ir Prancūzijoje;
- „Pinigai“ - Japonijoje;
- „Eik į pragarą“ - Sirijoje;
- „Aš tave užmušiu“ Tunise;
- penktas taškas - Brazilijoje;
- homoseksualai - Viduržemio jūros baseino šalyse;
- tiesiog nepadorus gestas - Portugalijoje.
Senovėje šis ženklas buvo laikomas meilės simboliu, vaizduojančiu bučinio lūpas. Jis taip pat pažymėjo iškalbingą kalbėtoją už taiklų pareiškimą ar subtilų aforizmą. Tada šis gestas buvo pamirštas ir XIX amžiuje Amerikoje įgijo naują gimimą, žymintį šiuolaikinį „viskas gerai“. Skirtingų šalių gestų skirtumas sukėlė precedentą, nutikusį Vokietijoje, kai vienas vairuotojas pro automobilio langą rodė „ok“ ženklą policininkui, kurį jis praleido. Pastarasis buvo įžeistas ir padavė jį į teismą. Teisėjas, ištyręs įvairią literatūrą, vairuotoją išteisino. Motyvacija buvo dviguba šio ženklo reikšmė, priimtina Vokietijoje. Kiekvienas ženklas gali laisvai interpretuoti parodytą ženklą savaip, nes gestų reikšmės skirtingose šalyse yra unikalios. Jūs visada turite tai atsiminti.
V reiškia „pergalė“
Skirtingi gestai skirtingose šalyse išryškina visame pasaulyje garsų V formos ženklą, kuris išpopuliarėjo per Antrąjį pasaulinį karą lengvai aptarnaujant Winstoną Churchillį. Ant ištiestos rankos, nukreipta į garsiakalbį nugara, tai reiškia „pergalė“. Jei ranka išdėstoma kitaip, gestas yra įžeidžiantis ir reiškia „užsičiaupti“.
Šiek tiek apie nepadorus gestus
Skirtingų šalių gestų žymėjimas kartais turi tokią priešingą prasmę, kad galima tik nustebinti gyventojų fantazijomis. Pažįstami visiems nuo vaikystės, sausainiai buvo sėkmingai naudojami senovėje. Japonijos moterys, išreikšdamos sutikimą tarnauti klientui, pasinaudojo šiuo gestu. Slavams jis veikė kaip blogos dvasios, korupcijos ir blogos akies talismanas. Šiuolaikinė liaudies medicina trijų pirštų derinį suvokia taip pat, kaip senovėje, ir netgi elgiasi su miežiu į akis. Nors bendras šio gesto supratimas yra įžeidžiantis.
Ženklinimas pirštais rodomuoju pirštu Azijoje yra suvokiamas kaip nepadorus gestas. Skirtingose šalyse jie aiškinami kaip prašymas kreiptis (priartėti). Filipiniečiams tai yra pažeminimas, už kurį jie gali būti suimti, nes šis kreipimasis aktualus tik šuniui.
Labiausiai nepadorus ir atpažįstamas gestas, egzistavęs nuo seniausių laikų, yra pakeltas vidurinis pirštas, kuris atitinka labai nepadorų prakeiksmą. Šis ženklas simbolizuoja vyro lytinį organą, o prispausti gretimi pirštai - kapšelį.
Sukryžiuotas rodyklė ir viduriniai pirštai nurodo moters lytinius organus, o Vakaruose jie naudojami kaip apsauga nuo blogos akies.
Įdomūs gestai įvairiose pasaulio šalyse, kviečiantys ką nors išgerti. Rusijoje tai yra gerai žinomas gerklės paspaudimas, ir tam prancūzas turėtų ten subraižyti nykštį ir smiliuką.
Tikras prancūzų gestas
Tas pats prancūzas (meksikietis, italas, ispanas), jei nori pabrėžti šiek tiek rafinuotumo ir rafinuotumo, atneša į lūpas susietus trijų pirštų galiukus ir, aukštai pakeldamas smakrą, siunčia oro bučinį. Tokiu būdu jis išreiškia susižavėjimą. Be to, šis ženklas šių šalių gyventojams yra toks pažįstamas, kaip ir slavams, linktelintiems galvą.
Nosies pagrindo įtrinimas rodomuoju pirštu rodo abejonę ir įtartiną požiūrį į pašnekovą. Nyderlanduose šis gestas parodys asmens apsvaigimą nuo alkoholio, Anglijoje - slaptumą ir sąmokslą. Ispanijoje laikoma įžeidžiančia paliesti ausies lankelį pirštu, tai reiškia „tarp mūsų yra gėjų“. Libane ši frazė aiškinama tiesiog subraižant antakius.
Kaip entuziazmo dėl kažkieno idėjos ženklas vokietis greitai pakels antakius. Anglas šį gestą suvoks kaip skeptišką požiūrį į savo žodžius. Bet bakstelėjęs sau ant kaktos, jis parodys pasitenkinimą savimi, savo greitą sąmojį. Olandijos atstovas turi tą patį gestą, tik rodomuoju pirštu aukštyn, rodo pasitenkinimą pašnekovo mintimis. Jei rodomasis pirštas nukreiptas į šoną, tada dialogo partneris, švelniai tariant, yra bobutė.
Rankų gestai skirtingose šalyse stebina jų interpretaciją. Taigi, Rusijoje du rodomi pirštai ir trinantys vienas prieš kitą žymi „porą, kuri gerai susitiko“, Japonijoje tas pats gestas išreiškia su pašnekovu aptartos problemos netirpumą.
Įspėjamieji ženklai
Skirtingi gestai skirtingose šalyse yra labai ekstravagantiški. Pavyzdžiui, jei praeivis Tibete rodo kalbą, neturėtumėte vertinti šios situacijos iš neigiamos pusės. Tai tiesiog reiškia: „Aš nieko prieš tave neplanuoju. Būk ramus “.
Pasirašykite „Atsargiai!“ Italijoje ir Ispanijoje jis išreiškiamas traukiant kairės rankos apatinį pirštą rodomuoju pirštu. Jei Anglijos gyventojas nuspręs kažkam pamokyti, jis pakels du kartu sujungtus pirštus, o tai reikš šį ketinimą. Amerikoje šis gestas suvokiamas skirtingai - kaip dviejų žmonių veiksmų darna, jų vienybė.
Laivo formos delnas Italijoje simbolizuoja klausimą ir kvietimą paaiškinti, Meksikoje tai yra pasiūlymas susimokėti už vertingą informaciją.
Rodyklės ir mažojo piršto, sudarančio „ragus“, derinį prancūzas suvoks kaip savo pusės neištikimybės pareiškimą, o italams šis gestas laikomas talismanu, Kolumbijoje - sėkmės palinkėjimu. Ožkos ženklas yra tarptautinis metalo gaminių simbolis.
Indijos zigzago judesys rodomuoju pirštu nuteisia žmogų už jo išsakytą melą.
Įdomus skirtingų kultūrų požiūris į rankų išdėstymą. Taigi Viduriniuose Rytuose, Malaizijoje, Šri Lankoje, Afrikoje ir Indonezijoje kairioji ranka laikoma nešvaria, todėl ji jokiu būdu neturėtų duoti pinigų, maisto, dovanų ar valgyti. Nuleidus rankas į kelnių kišenes, reikia būti atsargiems. Argentinoje tai laikoma nepadoru. Japonijoje negalima viešai užsisegti diržo, nes tai gali būti suvokiama kaip hara-kiri pradžia.
Sveikinimo etika
Sveikinimo gestai skirtingose šalyse taip pat yra unikalūs. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti susitikus, yra skambinti pavarde. Japonijoje vardas nenaudojamas net neoficialiuose susitikimuose. Reikalingas ceremoninis lankas sulankstytais delnais ant krūtinės. Kuo jis giliau, tuo daugiau pagarbos išreiškiama svečiui. Ispanijoje sveikinimas, be įprastų rankos paspaudimų, dažnai lydimas audringo džiaugsmo ir apkabinimo išraiškos.
Laplandijoje sveikindami vieni kitus žmonės trina nosį.
Taip pat skiriasi atsisveikinimas su skirtingomis kultūromis. Italai, pasiūlę ranką, mielai užpakalį užpakaliui ir taip parodytų jam meilę; Prancūzijoje šis gestas reiškia „išeiti ir daugiau niekada nepasirodyti čia“.
Atsisveikinimo gestai
Lotynų Amerikoje žmonės atsisveikina, kviečia, moja delnu, o tai Rusijoje suvokiama kaip kvietimas sugalvoti. Europiečiai, išsiskirstę, pakelia rankas aukštyn ir pakelia pirštus. Andamanų salų gyventojai, kai išsiskiria, paima išvykstančio žmogaus delną, prikiša jam prie lūpų ir lengvai įpūtė.
Dabar už dovanas. Kinijoje jie priimami abiem rankomis, kitaip tai bus laikoma nepagarba. Patartina atidaryti dovaną kartu su ją dovanojančiu asmeniu ir nusilenkti, taip išreiškiant dėkingumą. Negalite duoti mirties laikrodį simbolizuojančio laikrodžio, o pakuotė, kurioje įvyniojama dovana, neturėtų būti balta. Japonijoje, atvirkščiai, yra įprasta išvynioti dovanas namuose, kad nesugadintumėte žmogaus dėl galimo pasiūlymo kuklumo.
