Panašu, kad gamtoje nėra tokio žmogaus, kuris būtų visiškai abejingas gėlėms. Žinoma, jie nesiginčija dėl skonio. Kažkas mėgsta rožes ar gladiolas, o kažkas pamišęs dėl orchidėjų ar, tarkime, bijūnų. Tačiau yra toks augalas, kuris privers sustabdyti net judriausią ir niūriausią keliautoją. Tai „pamiršk, aš ne“ - žvaigždės ar dangaus gabalėlį primenančios gėlės. Jų aromatas yra toks subtilus ir subtilus, kad net sunku apibūdinti ar palyginti.
Pamiršk-ne-ne. Gėlės Bendras aprašymas
Jei vartojame grynai mokslinius terminus, galime pateikti maždaug tokį apibrėžimą: „pamiršk“ yra gėlės arba, veikiau, labai žydintys vienmečiai ar daugiamečiai žoleliai, pasižymintys mažu dydžiu. Šakojamas stiebas retai pasiekia didesnį nei 40 cm dydį, vidutinis aukštis mūsų platumose yra 10–15 cm.Dažniausiai augalas yra mėlynos spalvos, su aiškiai matomomis geltonomis akimis. Tačiau kartais būna baltų ar rausvų egzempliorių, kurie, nepaisant pigmento, susirenka į specialų žiedyną garbanos pavidalu ir aktyviai ištirpsta gegužę, džiugindami mus iki pat birželio vidurio.
Ši rūšis randama Azijoje, Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje ir net Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Augalas teikia pirmenybę drėgnam klimatui, saulėtoms pievoms ir gaiviam dirvožemiui. Tačiau, pavyzdžiui, pelkė „pamiršk mane“ nesijaučia puikiai pelkės pakraštyje, didelių rezervuarų ar net upelių krantuose.
Sunku įsivaizduoti, kad net tokie trumpukai turi vaisius, kuriuos vaizduoja blizgūs ir glotnūs trikampio-kiaušinio formos riešutai.
Pamiršk-ne-ne. Gėlės Iš kur kilo vardas?
Kaip žinote, dažniausiai kieti žodžiai, pavyzdžiui, moksliniai ar sociokultūriniai terminai, kerta sienas ir palaipsniui įvedami į kitą kultūrą ar kalbą. Dabar jie nusprendė paskirti modernaus pasaulio objektus ar naujus reiškinius. Daug rečiau mes galime pasiskolinti, tarkime, tas kalbos dalis, kurios apibūdina išvaizdą, prigimtį ar charakterį. Bet „pamiršk mane“, kaip maža skautė, pasisekė įsitvirtinti rusų kalboje.
Reikalas tas, kad beveik kiekvienoje Europos kalboje tai skamba kaip gimtoji: „pamiršk-ne-aš“ - Anglijoje, „Vergimeinnicht“ - Austrijoje ar Vokietijoje; „ne-m“, „oubliez-pas“, - sako prancūzų stiliaus ir manieros „nomeolvides“ šalininkai - taria aistringi ispanai. Ir tai tik keli pavyzdžiai. Ką jie turi bendro? Bet faktas yra tas, kad visi jie, išversti į mūsų gimtąją rusų kalbą, skamba kaip beviltiškas prašymas: „Nepamiršk manęs, prašau!“
Mokslininkai kalbininkai linkę manyti, kad laikui bėgant veiksmažodis imperatyvioje nuotaikoje virto šiek tiek liūdnu daiktavardžiu.
Nors yra ir kitas požiūrio taškas. Anot jos, pamiršk-aš-ne - gėlė, kurios vardas yra iškraipyta redagavimo ar įsakymo forma: „Nepamiršk!“
Pamiršk-ne-ne. Gėlės Vaizdinis vaizdas legendose
Turbūt nieko keisto tai, kad šis augalas tapo simboliu planetos mituose ir legendose.
Surasti pirmąjį pasakojimą apie mane pamiršti buvo gana sunku. Tačiau greičiausiai gėlių istorijos pradžią kadaise nustatė graikai, kurie, kaip žinote, turėjo turtingą vaizduotę. Mitas apie gražią deivę, vardu Flora, išliko iki šių dienų. Būtent ji visus gyvus daiktus dovanojo vardais. Taip atsitiko, kad ji pamiršo mažytę ir iš pirmo žvilgsnio neišsiskiriančią gėlę, tačiau vėliau, norėdama pataisyti savo kaltę, apdovanojo jį ne tik neįprastu vardu, bet ir galimybe grąžinti žmonėms atmintį, primindama draugus, gimines ar visą Tėvynę.
