Mesti, mesti, mesti, taip pat mesti iš ko nors - žodžio „spew“ reikšmė suteikia Vladimiro Dahlo „Aiškinamąjį gyvosios didžiosios rusų kalbos žodyną“. Tačiau tai nėra vienintelė prasmė. Tas pats autorius ir tas pats žodynas išplečia šio žodžio reikšmę: išsiskirti reiškia atskirti, pašalinti, pripažinti ką nors ar nereikalingą, netinkamą, nevertą. Dėl to semantinė žodžio apkrova įgauna naujus atspalvius ir suteikia galimybę jį pritaikyti labai skirtingame kontekste.
Išsiveržimas yra …
Štai keletas paprastų pavyzdžių: jūra išskiria gintarą, o ugnikalnio žarnos skleidžia lavą. Arba: bendroji (viešoji) nuomonė išstumia (pašalina) iš visuomenės. Paskutinis pavyzdys aiškiai parodo žodžio „monstras“ išvestį iš „spew“. Šiuo metu dvi jo reikšmės yra bendros.
„Monstras“: žodžio reikšmė
Pirma: atstumtasis yra žmogus, išstumtas iš visuomenės. Mūsų protėviams tokios bausmės už neteisėtus veiksmus bendruomenei buvo gana paplitusios. Išsiveržęs buvo priverstas vadovauti nemandagiam gyvenimo būdui (mažai tikėtina, kad kita bendruomenė jį priims) ir tapo aršesniu, arba nusikaltėliu. Pastaruoju metu, carinės Rusijos laikais, aplaidūs darbininkai, kurie nesusitiko su savo bendražygiais amatininkuose, buvo ištremti iš amatininkų amatininkų po visuotinio susirinkimo.
Antroji žodžio „monstras“ reikšmė, įgavusi neigiamą reikšmę (tikriausiai dėl padarinių, paskatinusių žmogų susvetimėti su visuomene), yra nuožmi, bloga asmenybė, piktadarys. Taigi karalius Erodas yra Biblijos pabaisa, kankintojas, valdovas, tapęs „mušamų kūdikių“ kaltininku. Jo vardas dabar yra burtininko, klastingo žmogaus, įvykdžiusio siaubingą žiaurumą, vardas. Erodui buvo numatyta, kad Jėzus gims ir taps Judo karaliumi. Tuomet karalius, norėdamas panaikinti konkurenciją, įsako nužudyti visus rajono kūdikius ir taip apsisaugoti. Bet Jėzus vis tiek nesugeba jo sunaikinti! Esant šiai semantinei apkrovai, šis žodis (pabaisa, Erodas) dabar turi didžiausią naudą.
Kita prasmė
Tačiau yra ir sena bažnyčia, jau pamiršta prasmė: persileidimas, neišnešiotas kūdikis. Šis žodis pasiskolintas iš senųjų slavų kalbos. Rusijos paminkluose jis reiškiasi nuo XIV amžiaus kaip „atmestas“. Jos kilmė nėra tiksliai nustatyta. Yra nuomonė, kad tai yra graikų „persileidimo“ ištrauka. Tačiau kai kurie tyrinėtojai mano, kad labiau tikėtina, jog daiktavardis „monstras“ yra kilęs dėl veiksmažodžio „spew“. Šis žodis suformavo ir kitus daiktavardžius - „išsiveržimas“ (to paties ugnikalnio), „išmetimas“ ar „išmetimas“ (ugnikalnio ar pelenų lava).
Priešrevoliucinėje Rusijoje
Tai taip pat gali būti priskiriama tiems, kurie buvo naudojami priešrevoliucinėje Rusijoje „izverzhenets“, „izverzhenik“ - asmeniui, kuriam atimtas dvaras, rangas, orumas ar sostas, ištremtas iš kažkur arba ištremtas. Taip pat ir „snapelis“ - tas, kuris ką nors pameta, pavyzdžiui, nuo sosto, išmeta, išmeta (koks nereikalingas dalykas).
