Sąvoka „informacinė kultūra“ grindžiama dviem pagrindinėmis sąvokomis: kultūra ir informacija. Atsižvelgiant į tai, nemažai tyrinėtojų išskiria informacijos ir kultūrinius šio termino aiškinimo metodus.
Kultūrologinio požiūrio požiūriu, informacinė kultūra yra žmogaus egzistavimo būdas informacinėje visuomenėje. Tai laikoma žmogaus kultūros vystymosi sudedamąja dalimi.
Informacinio požiūrio požiūriu didžioji dauguma tyrėjų: A.P. Eršovas, S.A. Beshenkovas, N.V. Makarova, A.A. Kuznecovas, E.A. Rakitina ir kiti - apibrėžkite šią sąvoką kaip įgūdžių, žinių, atrankos, paieškos, analizės ir informacijos kaupimo įgūdžių derinį.
Informacijos kultūra, atsižvelgiant į subjektą, kuris yra jos nešėjas, nagrinėjama trimis lygmenimis:
- konkretaus asmens informacinė kultūra;
- tam tikros bendruomenės grupės informacinė kultūra;
- Visuomenės informacinė kultūra.
Konkretaus asmens informacinė kultūra, daugelio tyrinėtojų teigimu, yra pakopinė sistema, kuri laikui bėgant vystosi.
Žmogaus informaciniame elgesyje stebima tam tikros bendruomenės grupės informacinė kultūra. Šiuo metu kuriama bazė, kuria siekiama sukurti prieštaravimus tarp žmonių, kurių informacinė kultūra yra kuriama, informacinių technologijų plėtros fone.
Po įvykusių informacinių revoliucijų socialiniai santykiai pasikeitė kiekvienoje žmogaus gyvenimo srityje. Šiuolaikinė visuomenės informacinė kultūra apima visas praeities formas, sujungtas į vieną visumą.
Informacinė kultūra yra ir bendrosios kultūros dalis, ir susisteminta žinių, įgūdžių, gebėjimų visuma, užtikrinanti geriausią asmeninės informacijos veiklos, skirtos patenkinti individualius pažintinio pobūdžio poreikius, įgyvendinimą. Į šią populiaciją įtrauktas šis sąrašas:
1. Informacinė pasaulėžiūra.
Informacinėje pasaulėžiūroje nurodomos tokios sąvokos kaip informacijos ištekliai, informacinė visuomenė, informacijos masyvai ir srautai, jų organizavimo įstatymai ir veiksmai.
2. Gebėjimas suformuluoti savo informacijos prašymus.
3. Galimybė ieškoti asmeninės informacijos apie įvairių rūšių dokumentus.
4. Gebėjimas panaudoti gautą informaciją savo pažintinėje ar edukacinėje veikloje. Informacinė kultūra turi tris išsamumo etapus.
Žmogaus informacinės kultūros raidą galima pastebėti jo pažintiniame elgesyje. Toks elgesys, viena vertus, atspindi individo, kaip besimokančiojo, aktyvumą, jo sugebėjimą naršyti informacijos erdvėje. Kita vertus, per ją nustatomas apibendrintų informacijos išteklių prieinamumo ir naudojimo paprastumas. Tai yra galimybės, kurias visuomenė suteikia asmeniui, kuris siekia tapti profesionalu ir asmeniu.
