kultūrą

Ką reiškia namaste: kokia šio gesto prasmė?

Turinys:

Ką reiškia namaste: kokia šio gesto prasmė?
Ką reiškia namaste: kokia šio gesto prasmė?
Anonim

Kiekvienas dvasinį gyvenimą gyvenantis asmuo negali įsivaizduoti dienos be vardų: ypatingo gesto, turinčio didelę etinę prasmę, dėl kurios visi žmonės yra lygūs.

Kas yra namaste?

Tai yra mandagus prestižas, naudojamas daugiausia Indijos ir Nepalo regionuose, taip pat Tibete. Namaste išreiškiamas ypatingu rankų judesiu: reikia sudėti delnus ant širdies ar kaklo linijos ir šiek tiek pasilenkti į priekį, tarsi padarytum lengvą lanką.

Image

Svarbu ištarti patį žodį, išreiškiant pagarbą ir pripažinimą asmeniui. Induistai mano, kad namaste yra viena iš kitos parodanti visišką lygybę ir norą tarnauti savo artimui, nes kaip gi galima garbinti žmogų, kurio nemanai, kad esi lygus?

"Namaste" vertimas

Norėdami sužinoti, kaip išverstas „namaste“, mes kreipiamės į senovės indų kalbą - sanskritą. Šis žodis susideda iš dviejų dalelių, „namas“, reiškiančio „lankas ar pagarba“, ir „tos“, reiškiančios „tu (tu)“. Tai yra, pažodžiui, ši žodžių sąjunga reiškia „pagarba jums“. Žodžio „nama“ šaknį galite rasti ir kitomis pasaulio kalbomis, pavyzdžiui, lotynų arba vokiečių. Keista, bet vertimas į kitas kalbas turi tą pačią reikšmę: „venration“.

Dieviškoji gesto prasmė

Indiškas sveikinimas namaste taip pat turi sakralinę prasmę: dažniausiai šis žodis apibūdinamas nemokamu vertimu: „Dievas manyje pasveikina tave dieviškuoju“. Yra ir kitų, mažiau žinomų gesto aiškinimų: pavyzdžiui, „nusilenkiu tau, nes tavyje yra dieviškasis principas“ arba „atiduosiu viską, ką turiu, Dievui, kuris yra tavyje“. Toks atsidavimas yra kasdienis dalykas tam, kuris mano, kad kiekvienas iš mūsų turime ką nors didesnio, dieviško.

Image

Atrodytų, kad toks paprastas tradicinis gestas, bet kokia gi gi prasmė slypi tokiame paprastame judesyje ir žodyje. Šis žmonių pasveikinimas tapo toks įprastas ir įprastas, kad kartais net negalvojame apie šio veiksmo ir žodžio vertę, bet jei trumpam sustojame, sudėsime delnus, giliai įkvėpkime, galbūt pabus dieviškasis pradas, kurį mes bailiai ignoruojame.

Ką namaste reiškia konkrečiai kiekvienam asmeniui? Visų pirma, tai yra gerumo ir nuoširdumo išraiška: nepaisant lyties, statuso ir lyties, jūs kalbate taip, kad jums malonu matyti priešais stovintį žmogų.

Įdomu tai, kad vakariečiai sudėjo rankas tik tada, kai kreipiasi į Dievą. Vakarų, tai yra, Europos, civilizacija, naudojama atskirti Visagalį nuo žmogaus, o rytinė moko visame kame įžvelgti dieviškąjį.

Kaip padaryti namaste?

Kai norite atlikti „namaste“ gestą, turite atkreipti ypatingą dėmesį į savo rankas, nes ryšium su žmogumi, kurį sveikinate, jūsų rankų padėtis pasikeis.

Image

Jei stovi prieš jus, lygiavertis asmuo ar asmuo, kurio socialinė ar dvasinė padėtis yra žemesnė nei jūsų, turite sudėti rankas ant širdies linijos. Tuomet šis gestas reikš, kad nuoširdžiai pasveikinsite šalia stovintį žmogų. Norėdami išreikšti pagarbą gerbiamam ar vyresniam asmeniui, jie nulenkia rankas namaste antakio lygyje. Tai reiškia, kad garbinate jį visu kūnu, protu ir širdimi. O jei parodote pagarbą Guru ar Dievui, tuomet turite pakelti rankas virš galvos, tarsi pasakyti: „Aš tau pats duodu“. Pasirodo, ne taip lengva pasisveikinti su žmogumi, sveikindamas taip pat turite nurodyti prasmę, kad galėtumėte slapta išreikšti savo požiūrį į jį.

Ką namaste reiškia jogos praktikoje?

Šis gestas labai dažnai naudojamas jogoje, būtent šiuo veiksmu dažniausiai prasideda pamoka. Ką tai suteikia praktikui? Pirma, tai yra susikaupimo būdas: protas palaipsniui nusiramina, dėmesys pamažu pereina iš išorės į vidų ir žmogus tampa labiau susikaupęs.

Image

Antra, pasitelkiant namaste galima pasiekti meditacinę būseną: kūnas pamažu atsipalaiduoja, mintys nyksta ir stebėjimą keičia veikla. Bet svarbiausia yra tai, kad šis gestas moko nuolankumo, nes ši kokybė yra vienas iš svarbiausių aspektų dvasinėse praktikose, pati sąvoka slypi jūsų ego raminime ar „sutramdyme“. Tuomet žmogus nebeįsižeidžia po šmėklingų ir melagingų idėjų, nesijaudina dėl tokių dalykų, kaip šlovė, pinigai, statusas, kai nuolankiai nusiteikęs, praktikuojantis nuima nuo savęs visas kaukes ir tampa tikras. Pažabodamas savo ego, žmogus savo veiklos darbus skiria Visagaliui, o ne laikinoms užgaidoms ir permainingiems norams.